Dešimt laipsnių šalčio dieną, keliolika – naktį, o Didysis Paukščių migracijos kelias virš Kuršių marių ir Ventės rago dar neištuštėjo.
Pietvakarių kryptimi dar intensyviai, kaip rudenį, traukia kelios rūšys sparnuočių – būriai po keliolika ir keliasdešimt smilginių strazdų, juodagalvių sniegenų, žaliukių, vienas po kito lėkė vienišiai paprastieji suopiai. Visi jie traukė iš pamario, aiškiai genami artėjančio šalčio, ir tai nė kiek nenustebino profesionalo su 30 metų darbo patirtimi Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiojo ornitologo Vytauto Jusio.
„Rudeninė paukščių migracija šiemet tęsiasi viduržiemį, nes dar nebuvo pasibaigusi“, – sako jis.
Pasak V.Jusio, į šiltuosius kraštus dėl stebėtinai minkšto 2011-ųjų rudens bei gruodžio ir šiųmečio sausio pirmosios pusės iš Ventės rago apylinkių, Kuršių marių bei Nemuno žemupio baseino sparnuočiai iki sausio paskutinio dešimtadienio neskubėjo.
Dabar jau sprunka. Pagaliau juos įveikė vis stiprėjantis šaltis, nors sniego patalai , beje, yra ploniausi šalyje. Nidos apylinkėse – tik 2 cm., Klaipėdos – 4 cm., Šilutės – 5 cm storio danga.
Po ją dabar laigo stirnos, taip pat dar nepristingančios maisto, ir yra sveikos bei žvalios.
„Prieš porą dienų mačiau ir tikrą ornitologinę sensaciją – raudonakę devynbalsę, Viduržiemio jūros regiono paukštį“, – pranešė V.Jusys.
Pasak ornitologo, prie Kuršių marių raudonakė devynbalsė, itin retas mūsų kraštams paukštelis, tikriausiai buvo pasilikusi ilgam, kai buvo atskridusi per karščius patyrinėti čia mitybos bazę. Ji buvo dosni, ir raudonakė devynbalsė čia laikėsi iki šiol. Dabar tikriausiai trauks Pietų link.
Pirmą kartą raudonakė devynbalsė į ornitologų tinklus pakliuvo 2001 metų spalį, o antrąjį – 2011-ųjų liepą.
„Paukštis buvo su mano paties užspautu žiedu, tai liudija, jog ilgesniam gyvenimui šiltųjų kraštų paukštis pasirinko mūsų pamarį“,- sako V.Jusys.
Kuršių marios neištisu plotu užšalo tik dabar, sausio paskutinėmis dienomis, bet properšų jose dar daug. Tad ir antims klykuolėms, dančiasnapiams, kurias išsijuosęs gainioja alkanas jūrinis erelis – išgyvenimo sąlygos dar yra pakenčiamos.
Kuršių marių plotas yra 1584 kvadratiniai kilometrai, iš jų maždaug ketvirtadalis priklauso Lietuvai, o didžioji dalis – Rusijos Kaliningrado sričiai.
Apibus marių ornitologai dalijasi naujienomis ir džiaugiasi vieni kitų retais pastebėjimais.
Ventės rago pusiasalio, kur stovi ornitologinė stotis, ilgis yra 5,5 km, plotis – 2,2 km. 250 metrų ilgio molas žiemą atlieka ledlaužio funkcijas ir yra mėgstama žmonių ir paukščių poilsio vieta.
Beje, molas neleidžia griauti pusiasalio smaigalio, kuriame bangų mūšų, ledonešių ir audrų neatlaikė netgi pirmoji 1360 metais pastatyta kryčiuočių pilis.
Dabar kyšulyje vėtros kartais sudrasko ornitologų tinklus, bet juos vyrai sulopo ir vėl iškelia.
Pernai per metus čia iš viso buvo apžieduota 96 rūšių 64902 paukščiai.
„Tarp jų ir reti, – sako V.Jusys – tik trečiąjį kartą Lietuvoje pastebėtos raudonakė devynbalsė, mažoji tošinukė ir sajaninė pečialinda, ketvirtąjį kartą – mažoji starta, septintąjį – sodinis liputis.
„Tą pačią raudonakę devynbalsę sugavau ir šiais metais sausio dešimtąją, ją mačiau ir šiandien apsemtame ir užšalusiame karklyne-gluosnyne. Ji lesinėjo palei storo gluosnio šaknis“, – pasakojo V.Jusys. Pasak jo, tai yra didžiausia šios žiemos sensacija Lietuvos paukščių stebėtojams.
Raudonakės devynbalsės paplitusios pietinėse šalyse. Gyvena Portugalijoje, Ispanijoje, pačioje pietinėje Prancūzijos dalyje, Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Albanijoje, Graikijoje, Bulgarijoje, Turkijoje, Maroko, Alžyro, Tuniso, Libijos šiaurinėse dalyse, Sirijoje ir Viduržemio jūros salose. Žiemoja paplitimo areale ar kiek piečiau. Užklysta ir į šiauriau nuo paplitimo arealo esančias šalis.
Nors Latvijoje ir Estijoje nėra užregistruota nei viena raudonakė devynbalsė, Suomijoje 1986-1996 metais jos matytos 3 kartus, Norvegijoje 1981-2011 m. – 3, Lenkijoje – 2 kartus.
Beje, tame pačiame pamario karklyne, kur striksėjo raudonakė devynbalsė, V.Jusys matė ir porą likusių liepsnelių, karietaitę, strazdą giesmininką.
Spaudžia šaltis, ir šie paukščiai tikriausiai trauks į pietvakarius, kaip ir kiti.