Oro nuodytojus tramdo akcija „Kaminukas“

kaminai ruksta1Kaip ir kasmet, sausio pradžioje visoje Lietuvoje pradėta aplinkosauginė akcija „Kaminukas“, kurios metu aplinkosaugininkai stebi, ar įmonių ir sodybų savininkai nekiša į krosnis to, ko negalima.

Akcijos metu nustatoma šimtai pažeidimų. Paaiškėja, kad žmonės degina ir senus langų rėmus, ir baldų atliekas, ir padangas, net plastikinę tarą ar kitokias buities atliekas.

Taip besielgiantys asmenys smarkiai žaloja savo ir aplinkinių sveikatą, mat į orą paleidžia, o paskui patys įkvepia daugybę mirtinai pavojingų cheminių medžiagų.

Per pastarąsias porą savaičių tikrintojų sulaukė ir kai kurių Šilutės automobilių remonto dirbtuvių bei smulkesnių baldų gamybos įmonių šeimininkai.

Draudimo paiso ne visi

Katilinės ir įvairaus kuro katilai, transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai… Tai vis objektai, kuriuos nuo sausio 6-osios aplankė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) pareigūnai. Tikrinti žada iki vasario vidurio. Apie tai „Šilutės naujienas“ informavo departamento direktorius Andrius Kairys.

Daug metų kalbama, kad eksploatuojant katilus tiek buityje, tiek įmonėse galima naudoti tik tam skirtą kurą, o visokiausias atliekas deginti griežtai draudžiama. Jos turi būti priduodamos atliekų tvarkytojams.

„Deja, šio draudimo paiso ne visi. Pasitaiko atvejų, kuomet kaip kuras naudojama dažyta ir kitaip apdirbta mediena. Tai seni langų rėmai, baldų gamybos atliekos, laminuotos plokštės, visokiausios pakuotės bei drabužiai, net tepalai“, – kalba KRAAD direktorius A.Kairys. Taip, anot direktoriaus, gyventojai bando sutaupyti, atsikratydami to, kas jų nuožiūra turi bent šiokią tokią energetinę vertę.

Aplinkosaugininkai nuolat primena, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.

Deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).

Šilutiškiai lankė baldų gamintojus ir mašinų remontininkus

KRAAD Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė sakė, jog sausio 12 dieną patikrintos penkios baldų gamybos įmonės, tikrinimų metu pažeidimų nenustatyta. Kartu baldų gamintojai dar kartą informuoti, jog medžio drožlių plokščių, iš kurių dažniausiai baldus ir gamina smulkesnės įmonės, negalima deginti, plokščių atliekų negalima parduoti.

Sausio 13-ąją aplinkosaugininkai pasuko į automobilių servisus – tądien patikrino 9 įmonėles. Pažeidimų taip pat nenustatyta.  
G.Misevičienė pastebėjo, kad penktus metus vykdoma akcija duoda vaisių – pažeidėjų mažėja. Pavyzdžiui, 2013 metais vykusios pirmosios akcijos „Kaminukas“ metu nustatyta nemažai automobilių remontininkų, kurie pažeidinėjo draudimą į krosnis kišti įvairias atliekas – panaudotus skudurus, tepalus ir kt.

Iki vasario vidurio šilutiškiai aplinkosaugininkai žada aplankyti dar ne vieną panašią įmonėlę.

Pavojingiausios – nematomos dalelės

Anot A.Kairio, žmonės žino, jog degindami tai, kas draudžiama, labai teršia aplinką. Tačiau kai kurie vis tiek degina visą, kas papuola po ranka, užmiršdami pagrindinį dalyką – didžiąją dalį į orą paleistų teršalų įkvepia patys ir jų vaikai, mat tie teršalai paprastai toli nenuskrenda, ilgai laikosi čia pat kieme. Ypač – esant šaltam orui.

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, jei patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia giliau į žmogaus organizmą.
Beje, aplinką labai teršia net ir šlapios malkos.

Kasmet pastebima, kad aukščiausias oro užterštumo lygis fiksuojamas didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Kėdainiuose ir Jonavoje.

Aplinkosaugininkai gauna ir skundų, kad viename ar kitame name deginamos atliekos, o tokias mintis kaimynams paprastai sukelia arba iš kaimynų kaminų kylančių dūmų spalva, arba specifinis jų kvapas, kuris irgi susidaro degant atliekoms. Tokių pranešimų aplinkosaugininkai pro ausis nepraleidžia – patikrina tas sodybas, iš kurių kaminų rūksta ypač juodi dūmai.
Bet juoda dūmų spalva nebūtinai signalizuoja apie deginamas atliekas. Neretai, pasak A.Kairio, tai rodo, jog nekokybiškai dirba kuro katilas. 
 
Gresia solidžios baudos

Visgi, anot KRAAD direktoriaus A.Kairio, ši akcija – ne baudžiamoji, ji – labiau prevencinė, todėl bausti neskubama.
„Skatiname, kad tikrinimus atliekantys pareigūnai įmonių vadovams patartų, kaip tinkamai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas, kokie reikalingi dokumentai, kad informuotų, jog kiekvienas iš mūsų turime būti suinteresuoti kuo mažiau teršti orą, kuriuo patys ir kvėpuojame“, – sakė A.Kairys.

Tokie kryptingi veiksmai bei visuomenės švietimas, anot direktoriaus, duoda rezultatų: gyventojai darosi neabejingi nesusipratėliams gamtos teršėjams.

O tiems, kas nepaiso aplinkosauginių reikalavimų, gresia ne tik baudos, bet ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Žala apskaičiuojama pagal sudegintų atliekų kiekį.

Šiemet nuo sausio įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse jau nebėra atskirai išskirtų baudų už atliekų deginimą, dabar pažeidėjai baudžiami už teršalų išmetimą į aplinką. Numatyta, kad už šį pažeidimą fiziniams asmenims bauda siekia nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių įmonių vadovams ir atsakingiems pareigūnams – nuo 170 iki 1170 eurų. Tad nekreipiantys dėmesio į aplinkosauginius reikalavimus asmenys gali gerokai patuštinti savo piniginę.

Esant įtarimams, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, vertėtų kreiptis į Aplinkos ministerijos Regioninį aplinkos apsaugos departamentą arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.