Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų.
Šiuo metu Lietuvos miestuose oro užterštumas labai padidėjo, nes gindamiesi nuo šalčio visu pajėgumu krosnis kūrena gyventojai, orą teršiantys dūmai virsta iš įmonių kaminų, kiemuose dūmija apšildomi automobiliai.
Pastarosiomis dienomis dėl teršalų išsisklaidymui nepalankių meteorologinių sąlygų kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore lieka padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies mikro gramų/kub.m paros ribinę vertę.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 mikro gramų/kub.m) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. 2011 metais nė vienoje oro kokybės tyrimų stotyje leistina 35 dienų per metus riba nebuvo viršyta.
Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių.
Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo sistemą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus ir net plaučius jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai.
Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.
Smarkiai padidėjus kietųjų dalelių koncentracijai, gali kilti ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ar kraujagyslių ligomis pablogėja sveikata (bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai). Su kietosiomis dalelėmis į organizmą patekę cheminiai bei biologiniai teršalai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užterštos aplinkos poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, neatidarinėti orlaidžių, langų. Vėdinant patalpas, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu, važiuojant autotransporto priemonėmis sandariai uždaryti langus. Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus – kreiptis į gydytoją.
Nedeginkite buitinių atliekų
Dažnai individualių namų rajonų gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos) skundžiasi ypač užterštu aplinkos oru.
Individualių namų gyventojams norėtumėme priminti, kad vadovaujantis aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 punktu (Žin., 1999, Nr. 98-2813) – draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.
Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose, dėl ko gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos savo namų gyventojų bei kaimynų sveikatai.
Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiom alyvom užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus).
Atminkite, kad pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenimui, yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis (pvz., dujas, arba ekologiškai švarią atsinaujinančiųjų energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.