Orų istorija: balandžio lijundra prieš 46 metus

Lietuvos hidrometeorologijos  tarnyba (LHMT) informuoja, kad 1977 m. balandis pasitaikė labai šaltas. Vidutinė mėnesio temperatūra Vilniuje siekė vos +4,4 °C, t. y. net 3 laipsniais šalčiau už 1991–2020 m. vidurkį. Panašiai šaltas mėnuo paskutinį kartą buvo tik 1997 ir 2003 metais. Nežiūrint tokios žemos vidutinės oro temperatūros, buvo užfiksuotas labai retas reiškinys – labai smarki lijundra (t. y., kai apšalo skersmuo ant laidų siekia virš 20 mm).

1977 m. balandžio 12–14 d. fiksuota lijundra neabejotinai paliko ryškią žymę Lietuvos orų istorijoje. Tuomet šis labiau žiemai būdingas reiškinys vietomis užsitęsė net iki 51 val. Balandžio 12-ąją maksimali oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 1–4 laipsnius šilumos, o naktimis šalo iki 0–2 laipsnių. Dalyje šalies lynojo arba krito dulksna, šlapias sniegas – susidarė puikios sąlygos ant paviršių formuotis storam apšalo sluoksniui.

Blogiausia situacija buvo Vilniaus, Molėtų, Ukmergės, Anykščių ir Panevėžio apylinkėse. Vilniaus oro uoste lijundros diametras aplink laidą siekė 32 mm, Ukmergėje – 77 mm, o Panevėžyje – net 123 mm. Panevėžyje ant elektros perdavimo linijų apšalo skersmuo siekė 175 mm, o apšalo masė Ukmergėje – nuo 584 iki 888 gramų. Absoliutus apšalo masės maksimumas ant elektros perdavimo linijų stebėtas Vilniuje, Viršuliškėse – net 1600 g.

Archyviniuose įrašuose rašoma, kad medžiai padengti ledu atrodė pasakiškai, miškas buvo kaip stiklo karalystė. Tačiau visa tai padarė labai daug nuostolių. Taip pat dėl lūžtančių šakų, griūvančių medžių bei trūkinėjančių laidų žvėrys išgirdę triukšmą bėgo iš miškų į laukus ir net žmonių sodybas.

LHMT nuotraukose: lijundros metu susiformavusių varveklių dydis lyginamas su įprasta degtukų dėžute; ant elektros stulpų susiformavę varvekliai ir lijundros suformuoto ledo neatlaikę elektros stulpai.

LHMT inf.