Pabėgę nuo žmonų žvejai aplinkosaugininkams vietoj smaigų rodė nagus

zvejas prie eketesVandens telkiniams pasidengus storu ledo sluoksniu, vis daugiau žvejų mėgėjų kraunasi meškeres ir traukia į poledinę žūklę. Siekiant patikrinti, ar jie žvejoja saugiai ir nepažeisdami taisyklių, savaitgalį visoje Lietuvoje vyko prevencinis reidas. Jis neaplenkė ir Šilutės rajono vandens telkinius pamėgusių poledinės žūklės mėgėjų. Čia iš viso buvo patikrinti daugiau nei 300 žvejų.

Šalčio nepabūgę žvejai būriavosi ant Kuršių marių, Minijos, Tenenio ir kitų upių ledo, gręžė ten eketes ir, laukdami užkimbančio laimikio, šildėsi kaip tik kas mokėjo. Dažnas savo žvejybos vietą apkaišė alkoholio buteliais.

Reido metu dauguma žvejų aplinkosaugininkų neišsigando – jau buvo girdėję apie patikrinimą, todėl turėjo ir žvejybos leidimus, ir smaigus.

Tiems, kurie leidimų neturėjo, inspektoriai pasiūlė nuvykti į artimiausią prekybos vietą juos įsigyti. Du vyrai nepakluso aplinkosaugininkams ir sulaukė ATPK protokolų.

Nesusipratimai su žvejo kortele ir bilietu

Prevencinį reidą inicijavusi Aplinkos ministerija tikisi, kad tokios priemonės skatins žvejus elgtis civilizuotai – įsigyti žvejybos leidimus, žvejojant ant ledo turėti smaigus, paleisti mažesnes nei leistina žuvis ir pan. Lėšos, surinktos už žvejybos leidimus, bus panaudotos žuvų veisimui, žvejybos kontrolei.

Šilutės aplinkos apsaugos ir gyvosios gamtos inspektoriai, tikrindami žvejus, priminė jiems, kad gaudant žuvis Nemuno deltos regioniniame parke (NDRP) privaloma turėti žvejo mėgėjo kortelę. Tai leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti šio parko teritorijoje. Parai ši kortelė kainuoja 10 Lt, savaitei – 30 Lt, mėnesiui – 50 Lt.

Žvejojant Kuršių mariose kortelė nereikalinga, čia reikia turėti žvejo mėgėjo bilietą.zvejai ant ledo

Keli žvejai, pasimetę tarp žvejybos taisyklių niuansų, apsiriko pirkdami leidimus. Pardavėjoms jie nepasakė ar patys nežinojo, kad žvejos regioninio parko teritorijoje, todėl gavo žvejo bilietą ir ramiai su juo gaudė žuvis iki atvykstant aplinkosaugininkams.

Aplinkosaugininkai nepuolė skirti baudų: tiems, kurie turėjo netinkamą leidimą, pasiūlyta persikelti žvejoti ne parko teritorijoje arba nuvykti nusipirkti reikiamą kortelę.

Primenama, kad meškeriotojo kortelę taip pat galima įsigyti internetu per Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemą (ALIS) – http://alis.am.lt

Neturintiems žvejybos leidimų ar kitaip pažeidusiems mėgėjų žvejybos taisykles gresia įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 litų.

Pensininkai mėgaujasi nemokama žvejyba

Leidimų mėgėjiškai žūklei nereikia vaikams iki 16 metų, neįgaliesiems ir vyresniems negu 62 metų žmonėms. Jie turi teisę žvejoti nemokamai, tik su savimi reikia turėti jų statusą patvirtinantį dokumentą.

Todėl pensininkai, paprašyti parodyti savo pažymėjimą, džiūgavo: „Negi taip jaunai atrodau, kad reikia tai įrodyti pažymėjimu?“

Tačiau pasidžiaugę, tuoj pat ir padejavo, kad visą laiką nešiotis pažymėjimą – nepatogu. Jei lauke stipriai lyja, kišenėje jis sušlampa. Kadangi tai – ne vienkartinis žvejo bilietas, sušlapusį pažymėjimą reiktų pakeisti ir už pakeitimą sumokėti. O žvejoti juk norisi bet kokiu oru – svarbu, kad kibtų.

Vienas pensininkas, palikęs savo pažymėjimą automobilyje, taip nenorėjo prarasti geros užsiimtos vietos ant ledo, kad siūlė aplinkosaugininkams paimti jo automobilio raktelius ir patiems susirasti reikiamą dokumentą. „Raktelius tuomet palikit kur po mašina paslėpę…“ – įkalbinėjo jis. Tačiau inspektoriai patikėjo vyriškiu ir nėjo ieškoti jo automobilio.

Vietoje smaigų – savi nagai

Reido metu taip pat tikrinta, ar žvejai turi smaigus, kurių prireiktų įlūžus ledui: smaigai, nelaimės atveju įbesti į ledą, padėtų nelaimėliui užsiropšti ant ledo.

Šiemet Aplinkos ministerijai įvedus reikalavimą turėti smaigus, prekybos centruose jų greit pritrūko. Bet reido metu net ir neturintys smaigų žvejai nebausti – tik įspėti, kad būtinai juos įsigytų.

Pirktinių smaigų neturintys žvejai aplinkosaugininkams demonstravo išradingumą: pasidarė juos patys, panaudodami virtuvės ir buities įrankius: atsuktuvus, bulvių skustukus.
zvejai inspektoriai
O vienas žvejys, paprašytas parodyti smaigus, parodė… savo nagus. Suprask: jei įkris į vandenį, nagais kabinsis į ledą.

Patyręs žvejys Paulius pasakojo, kad vieną kartą jau buvo įlūžęs, o smaigų neturėjo. Iš eketės teko krapštytis savo jėgomis. Jis patarė, kad iš vandens reikia ropštis ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote. „Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas ir kuo daugiau jį užgulant. Kaip ruonis turi judėti – gali šliaužti ir ant pilvo, bet geriausia – ant nugaros“, – aiškino Paulius.

Kuo mingiškiai prastesni už rusniškius?

Keista Šilutės rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjai Galinai Misevičienei ir vyresniajai specialistei Indrei Žigienei buvo tai, kad ant Minijos ledo žvejoję vietiniai gyventojai nežinojo, kad jie privalo turėti žvejybos korteles, nes žvejoja NDRP vandenyse.

Žvejai priminė jau anksčiau iškeltą problemą – kodėl jie diskriminuojami? Nuo gruodžio 4-osios buvo pakeistas Mėgėjiškos žvejybos įstatymas, pagal kurį Rusnės gyventojai gavo teisę nemokamai žvejoti visuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, išskyrus tuos, kuriuose mėgėjiška žūklė iš viso uždrausta. Tereikia tik būti deklaravus savo gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje. Kitų NDRP teritorijų gyventojai tokios teisės negavo.

Tad mingiškiai, paprašyti parodyti leidimus, klausė, kuo jie prastesni už rusniškius? Kodėl jiems reikia turėti leidimus, kai Rusnės gyventojai gali net ir jų teritorijoje – ant Minijos upės – žvejoti nemokamai?

Aplinkosaugininkai į šiuos klausimus atsakyti negalėjo, tad mingiškius, neturinčius žvejo kortelių, paprašė keliauti namo.

Nubausti 2 žvejai

Iš 339 patikrintų žvejų 13 neturėjo žvejybos leidimų, 64 neturėjo smaigų. Dauguma geranoriškai pripažino savo aplaidumą, domėjosi, kur galėtų įsigyti leidimus, kaip pasigaminti smaigus, ir išvyko į artimiausią prekybos vietą.

Nors Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis savaitgalį buvo nusiteikęs geranoriškai, tačiau atsirado žvejų, kurie išvedė jį iš kantrybės. Neturėję leidimų vyrai atsikalbinėjo, kaulijo pabūti ant ledo dar valandą ir tik tuomet važiuos atgal į Vilnių. Paprašyti nedelsiant pasitraukti nuo ledo, nepakluso.

Dėl to dviem žvejams surašyti protokolai.

Vienas nubaustųjų, besiginčydamas su inspektoriais, pasiklydo savo mele: iš pradžių teigė, kad pagavo tik kelias žuveles, nes ne žvejot čia atvažiavo, o pailsėti. Vėliau jau pasakojo, kad net nebuvo meškerių užmetęs, kad aplinkosaugininkas be reikalo jį baudžia, nes jis net nežvejojo.

Paklaustas, tai kaip atsirado tos kelios žuvys, piktai atkirto: „Nusipirkau“.

Vienam gale – kablys, kitame…

Šeštadienį spaudė nemažas šaltukas, bet žvejams jis buvo nė motais – striukės prasegtos, pirštinės kišenėse. Vieni tikino, kad nešalta, tai ir šildytis nereikia. Kiti šypsodamiesi rodė į buteliuką, stovintį netoliese.

Iš tiesų, ledas buvo nusėtas tuščių butelių, skrajojo įvairūs maišeliai. Šios šiukšlės pavasarį terš vandenis, suplauks į paupius. Iš visos Lietuvos suvežtą šlamštą teks kuopti kintiškiams, rusniškiams, šilutiškiams…zvejai siuksles

Žvejybos taktika kiekvieno kitokia: vieni susikaupę palinkę judino meškerę bandydami prijaukinti žuvį, net nesileisdami į kalbas, kiti šnekučiavosi tarpusavyje ir tik retkarčiais užmesdavo akį į meškeres.

Paklausti, ko tiek mažai žuvies pagavo, du užsiplepėję vyrai besijuokdami numojo ranka: „Ne pagauti svarbiausia. Gamta, oras geras, vaišės šalia“.

Tokios pat geros nuotaikos buvo ir kita žvejų kompanija, atvažiavusi net iš Kėdainių. Taip toli važiavo dėl to, kad pabėgtų nuo… žmonų.

O vietinis žvejys, parodęs kelias pagautas žuveles, kikendamas pasakė: „Žvejoji, žvejoji ir supranti, kad vienam gale – kablys, kitam – kvailys…“

Nauji žalos įkainiai

Vienas žvejys patarė, kad geriau jau aplinkosaugininkai kreiptų didesnį dėmesį ne į meškeres įmerkiančius žvejus mėgėjus, o į brakonierius, kurie tinklais traukia žuvį iš vandenų.

Žvejo žodžiai – Dievui į ausį… Sausio 28 dieną Aplinkos ministerija pranešė, kad nustatyti nauji baziniai įkainiai žuvų ištekliams padarytai žalai apskaičiuoti. Jie padidinti nuo kelių iki dešimties kartų.

Skaičiuojant žalą už neteisėtai pagautas itin vertingas žuvis – lašišas ir šlakius – žuvis bus įkainota nebe 200 litų kaip lig šiol, o 2000 litų.

Penkis kartus brangiau nei anksčiau  įkainotas ir neteisėtai sugautas kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ūsorius, vėgėlė. Žalos įkainis už tokią žuvį padidintas nuo 100 iki 500 litų.

Taip pat 5 kartus didesnė bauda bus skiriama už neteisėtai sugautą baltąjį amūrą, karpį, karšį, lyną, meknę, otą, plačiakaktį, šapalą, žiobrį – bauda sieks nebe 40, o 200 litų už kiekvieną žuvį.

Įkainiai padidinti ir už dabar poledinės žūklės mėgėjų gaudomas stintas – už neteisėtai sugautų menkių ar stintų kilogramą reikės atlyginti nebe 20, o 50 Lt žalą.

Jeigu pažeidimas padarytas ichtiologiniame draustinyje ar gamtiniame rezervate, taikomas trigubas žalos įkainis.