Anakardžių riešutai iš tiesų ne visai riešutai: tai – anakardinio obuolio sėklos, o šio augalo daugiausia auginama Pietų ir Centrinėje Amerikoje.
Šie riešutai visuomet parduodami be išorinės luobelės, nes lukštas turtingas toksiniais aliejais ir visuomet pašalinamas. 100 g šių riešutų yra beveik 50 g riebalų. Geroji žinia ta, jog ir sotieji, ir nesotieji riebalai, esantys riešuto sudėtyje, yra sveikatai palankūs. Didžioji dalis, virš 60 proc., anakardžiuose esančių riebalų yra mononesotieji. Vyraujanti riebalų rūgštis sočiųjų riebalų sudėtyje praktiškai neturi įtakos cholesterolio didėjimui. Taigi, tokia riebalų sudėtis kaip tik prisideda prie lipidų sudėties gerinimo, o tai svarbu geram širdies ir kraujagyslių darbui. Taip pat anakardžiai, kartu su pistacijomis ir migdolais, priskiriami turtingiausiems baltymais riešutams. Saujelėje (30 g) anakardžių baltymų yra net 5 g.
Gydytoja pabrėžia, kad kulinariniu požiūriu anakardžių riešutai yra universalūs ir gali būti vartojami įvairiais būdais, o jų užkandžiai – protingas pasirinkimas tiems, kurie nori laikytis subalansuotos ir maistingųjų medžiagų turtingos mitybos.
Šiuose riešutuose esantys baltymai ir sveikatai palankūs riebalai gali padėti užtikrinti sotumo jausmą tarp valgymų, o tai gali sumažinti pagundą griebtis mažiau maistingų užkandžių. Taip pat anakardžius galima įmaišyti į salotas taip suteikiant joms papildomos tekstūros bei maistingumo, taip pat jie gali būti naudojami kreminiam riešutų sviestui gaminti. Tačiau nepaisant daugybės sveikatai naudingų medžiagų, norint išvengti per didelio kalorijų kiekio, svarbiausia yra saikingumas: rekomenduojama kasdien suvalgyti apie 30 gramų anakardžių riešutų.
BNS inf.