Po visą pasaulį išsibarsčiusią lietuvių tautą visai savaitei suvienijusi Pasaulio lietuvių dainų šventė „Vardan tos…“ – jau istorija.
Dar kartą prisiminti šio unikalaus renginio akimirkas, pasidalinti dalyvavimo džiaugsmu ir dar gyvais įspūdžiais, pagaliau ištarti nuoširdų AČIŪ tiems, kas visai savaitei buvo tapę Pamario krašto amabasadoriais sostinėje, penktadienį sukviesti maždaug 400 mūsų krašto dalyvių vadovai ir išvykos organizatoriai.
H.Šojaus dvare surengtos ceremonijos metu gėlės žiedai ir Savivaldybės vadovų padėkos raštai įteikti viso gausaus Šilutės atstovų – šokėjų ir dainininkų vadovams, juos lydėjusiems mokytojams ir Švietimo skyriaus atstovams.
Dalyvavusieji tapo didele šeima
Birželio 30 – liepos 6 d. Vilniuje ir Kaune vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje iš viso dalyvavo apie 1,5 tūkstančio kolektyvų, 36 tūkst. dalyvių. Iš jų apie 17 tūkst. vaikų. Į šventę atvyko per 1,5 tūkst. užsienio lietuvių ir 17 Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvų. Tai – didžiausias pagal dalyvių ir žiūrovų skaičių Lietuvos šimtmečio minėjimui skirtas renginys.
Pamario kraštą jame atstovavo 15 kolektyvų ir apie 400 dalyvių, taip pat nemažai juos lydinčių žmonių – organizatorių, mokytojų, savivaldybės atstovų. Tai buvo viena skaitlingiausių renginio delegacijų.
Oficialiai skelbiama, kad ši Dainų šventė bent trumpam subūrė beveik pusę Lietuvos – šventės renginių transliacijas per Nacionalinę televiziją, internetu ir gyvai koncertuose pamatė apie 1,5 mln. Lietuvos gyventojų. Rekordinio susidomėjimo sulaukė tautiškos giesmės tiesioginė transliacija.
Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė neneigė, kad iš visų 7 Dainų švenčių, kuriose jai teko dalyvauti, paskutinioji labiausiai verta žodžio „dviprasmiška“. Tačiau ne apie nesklandumus, kurie daug kartų garsiai nuskambėjo respublikinėje žiniasklaidoje, tądien susirinkta kalbėtis.
Susirinkta pasidžiaugti ir dalyvavimu, ir vieni kitais. O kad susirinkusieji išties džiaugiasi, liudijo jų veiduose švytinčios šypsenos, apsikabinimai ir bučiniai. „Po šio renginio visi esame kaip viena didelė šeima“, – bendrą nuotaiką apibudino V.Griškevičienė.
Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis kalbėjo, kad toji savaitė buvo sudėtingas laikas: nuovargio ir įtampos nemenkai teko renginio dalyviams, už jų sėkmę išgyveno ir namuose likę artimieji bei Savivaldybės vadovai.
„Ačiū, kad norėjot ten važiuoti, kad patekot. Menas ir kultūra reprezentuoja visą regioną, o jūs kartu atlikote ir didelį ambasadorišką darbą“, – dėkojo V.Laurinaitis.
Padėkota šokėjams, dainininkams, tautodailininkams
Liepos 3-ąją vykusioje Folkloro dienoje „Didžių žmonių žemė“ dalyvavo keli mūsų krašto kolektyvai. Padėkos už tai įteiktos „Verdainės“ kolektyvui ir jo vadovei Reginai Jokubaitytei, jausmingai ir išdidžiai mūsų kraštą atstovavusiems „Ramytei“, „Vainutai“ ir „Dainoriams“, kurie dalyvavo ne tik koncertinėse programose, bet ir 60-ties unikalių, savo krašto istoriją menančių varpų skambėjimo ceremonijoje. Nedidelis Mažosios Lietuvos regionas, bet mūsų varpo skambesys ir Vaidos Galinskienės lietuvininkų tarme perskaityti žodžiai atliepė visą šventės dvasią.
Padėkota kolektyvų vadovėms Giedrei Pocienei, Loretai Mieliulytei, Virginijai Rukšnaitienei.
Ypač nedaug – vos 100 į renginį pakviesta tautodailininkų, ir pamariškiai gali didžiuotis, kad ir šioje grupėje turėjome savo atstovus – šilutiškius Ismondą ir Julių Katauskus bei Angelę ir Vytautą Raukčius iš Balčių k.
Teatro diena Dainų šventėje surengta tik antrą kartą, ir šioje dienoje taip pat buvo šilutiškių – mūsų kraštą atstovavo Usėnų teatras su vadove Jūrate Daugaliene. Anot V.Griškevičienės, tai buvo pati netikėčiausia staigmena, nors jau žinota, kad režisierė J.Daugalienė imasi įdomių sprendimų ir nesibodi etnografijos. Tai yra šio kolektyvo unikalumas.
Šilutės meno mokyklos liaudies instrumentų orkestro vadovams Angelei Alšauskienei ir Žilvinui Alejūnui šiame technologijų amžiuje pavyksta suburti jaunuosius atlikėjus groti liaudies muziką ir tai yra didžiulis menas. Tad padėkos įteiktos ir šio kolektyvo vadovams.
Pasak V.Griškevičienės, visada ypač laukiami Pučiamųjų orkestrų koncertai, o šiemetinis koncertas „Vario audra“ buvo ypač šiuolaikiškas. O šilutiškiai ypač džiaugėsi, nes joje dalyvavo Gražvydo ir Judrės Railų išpuoselėtas fanfarinis orkestras „Pamarys“ ir choreografinė grupė „Pamarietė“. Abu vadovai buvo pakviesti į kūrybinę grupę – Gražvydas programos vadovu ir dirigentu, Judrė – baletmeistere.
Tikru energijos pliūpsniu V.Griškevičienė pavadino Šokių dieną „Saulės rato ritmai“, o didžiąją Šilutės delegacijos dalį sudarė būtent šokėjai. Net 5 šokių grupes paruošusi choreografė Rita Kurpeikytė taip pat buvo ir šventės vyriausioji baletmeisterė. Ramybe ir dėmesiu savo „Žiburėlio“ ir „Žvilgio“šokėjus buvo apgaubusi Alina Urbonienė. Organizatoriai pastebėjo ypatingą jaunųjų šokėjų nuotaiką – net ir pavargę po repeticijų jie į nakvynės vietą grįždavo spinduliuodami pasididžiavimą.
Padėkota net tris Švėkšnos kolektyvus – „Šalną“ ir du gimnazistų – renginiui paruošusiai Astai Sapetkienei, ilgametei temperamentingaisiais pavadintų „Juknaičių“ šokėjų vadovei Loretai Margaritai Černeckienei. „Gerte gėrėme tas dainas – ir vyresnių, ir šiandienos kūrėjų. Prasmingas pojūtis, vienybė, tikiu, aplankė kiekvieną choristą, dainuojantį Vingio parko estradoje. Net šiurpuliukai per kūną ėjo“, – taip V.Griškevičienė įvardijo Dainų dienos „Vienybė težydi“ emocijas. Tačiau viską pranoko „Tautiškos giesmės“ giedojimas, kurį tądien gyvai stebėjo, o gal ir kartu giedojo, apie trečdalis milijono žiūrovų (tokius skaičus pateikia rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“).
„Ačiū“ tartas Šilutės meno mokyklos jaunių chorui ir vadovei Daivai Pielikienei, entuziastingam chorui „Vox Libris“ ir Rasai Golubovskienei, chorui „Pamario aidas“ (vadovai Nijolė Sniečkuvienė ir Vytautas Jovaiša), „Heide“ chorui ir Valteriui Matuliui.
Kartu su mokiniais savo atostogų negailėdami į Vilnių vyko ir rūpesčiu juos apgaubė nemažas būrys mokytojų, kitų žmonių.
Dar šiek tiek skaičių
Skelbiama, jog palyginti su praėjusia Dainų švente, vidutinis visų renginių transliacijų reitingas buvo per 1,5 karto didesnis. O tautiškos giesmės giedojimo transliacijos reitingas prilygo „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos finalui. Iš viso Dainų šventės transliacijas per TV bent trumpam įsijungė 1 mln. 27 tūkst. žiūrovų. Prieš 4 metus vykusią Dainų šventę per LRT stebėjo 1 mln. 22,5 tūkst. žiūrovų.
„Dainų diena, Šokių diena ir Ansamblių vakaras tradiciškai būna labiausiai lankomi ir laukiami renginiai. Šiemetinėje Šokių dienoje finalinę spalvingą tautinę kompoziciją kūrė per 8000 šokėjų, Dainų dienoje jungtiniame chore dainavo 12 000 choristų. Tokie atlikėjų skaičiai palieka didžiulį įspūdį, o koncertuose patiriamos emocijos išauga tūkstančius kartų“, – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius ir Dainų šventės vadovas Saulius Liausa.
110 tūkstančių žiūrovų Dainų šventės transliacijas tiesiogiai stebėjo internetu, o antra tiek (115 tūkst.) peržiūrėjo šventės koncertų įrašus. Prie transliacijų šventės dienomis aktyviausiai jungtasi iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Peru, Vokietijos, JAV – šalių, kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės. Į šventinius renginius buvo parduota per 30 000 bilietų, dar 150 tūkst. žiūrovų apsilankė nemokamuose renginiuose.
Pirmą sykį Dainų šventė įvyko 1924 m. Kaune. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ji rengiama kas 4 metus. Unesco 2003 m. yra pripažinusi Baltijos šalių dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
