Padirbtų pinigų padidėjimą lemia tai, kad žmonės daugiau keliauja, atsiskaito už paslaugas grynaisiais, parduoda asmeninius daiktus ar apsiperka vietose, kur nėra galimybių patikrinti banknotų tikrumo. Verta atidžiai tikrinti gaunamus pinigus pagal metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite.
Daugiausia rasta padirbtų 20 ir 50 eurų nominalo banknotų, jie atitinkamai sudarė 20 ir 45 proc. visų padirbinių. 2023 m. padaugėjo padirbtų 100 eurų banknotų, kurie sudarė 19 proc. padirbinių. Monetų daugiausia buvo padirbta 2 eurų, jos sudaro 97 proc. visų padirbtų monetų. Euro zonoje padirbti 20 ir 50 eurų vertės banknotai sudarė daugiau kaip 70 proc. visų padirbinių.
Apyvartoje yra ir įvairių nominalų vadinamųjų filmų pinigų bei prastos kokybės netikrų banknotų. Jie sudaro 37 proc. visų padirbtų banknotų.
Tikrų banknotų popierius yra standus ir specifiškai šiugžda, čiuopiant jaučiami paviršiaus nelygumai. Pažvelgus prieš šviesą, matomas vandens ženklas, apsauginis siūlelis ir hologramoje esantis langelis su Europos portretu (ant visų banknotų, pradedant 20 eurų).
Vandens ženklai yra tikslių formų, su šviesesniais ir tamsesniais tonais, o apsauginis siūlelis matomas kaip tamsi linija su aiškiais, įskaitomais nominalo skaičiumi ir „€“ ženklu. Pakreipus banknotą vaivorykštės spalvomis sužimba holograma. Didysis nominalo skaičius keičia spalvą nuo ryškiai žalios iki tamsiai mėlynos.
2023 m. euro zonoje iš viso rasta 467 tūkst. padirbtų banknotų. Visgi tikimybė gauti tokį banknotą euro zonoje maža – milijonui apyvartoje esančių tikrų eurų banknotų tenka 16 padirbtų.
Lietuvos banke pagal prašymus 2023 m. pakeista 33 tūkst. sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė apie 750 tūkst. eurų.
ELTA inf.