Pagal rusniškio laivadirbio idėją baigiamas statyti senovinis laivas „Dreverna“

laivas drevernaKlaipėdos rajono turizmo informacijos centras netrukus turės senovinį kuršių laivą, kurio pastatymas kainuos per 190 tūkst. Lt. Tikimasi, kad dar šiemet rudenį jis leisis į pirmąją mokslinę ekspediciją.

Senovinis medinis kuršių laivas baigiamas statyti Drevernos prieplaukoje, kurioje ir bus laikomas visą laiką. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė sako, jog jis statomas pagal numatytą grafiką, nevėluojama, projektas turi būti baigtas šiemet spalio 31 d. Laivą nuleisti į vandenį planuojama rugsėjo 20 d. Baigiamasis projekto pristatymo renginys vyks rugsėjo 30 d. ir bus skirtas Pasaulinei turizmo dienai.

Šio laivo kapitonu tapsiantis Antanas Eirošius, Drevernos buriavimo klubo pirmininkas, save vadinantis neapmokamu savanoriu konsultantu, nėra taip optimistiškai nusiteikęs. Pasak jo, norėta laivą pastatyti rugpjūčio pabaigoje, bet darbai šiek tiek užtruko. Anot jo, gerai būtų, kad dar šiemet kokį spalį laivas būtų nuleistas į vandenį, bent jau išbandytas, o vėliau galbūt dar bus galima ką nors ir patobulinti.

Beje, ruošiamasi išleisti ir reprezentacinį albumą apie šio laivo statybą, ir padedant Lietuvos jūrų muziejui, su kuriuo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras glaudžiai bendradarbiauja, rengiamasi pirmajai šio laivo ekspedicijai.

Viso projekto „Žvejų krašto tradicijų išsaugojimas, laivadirbystės paveldo ir žvejybos kultūros puoselėjimas atkuriant turizmo reikmėms senovinį kuršių laivą“ vertė – 250 tūkst. Lt, o laivo pastatymas kainuos 194 tūkst. Lt.

Projektui įgyvendinti per Nacionalinę mokėjimo agentūrą gauta Europos Sąjungos lėšų iš Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros programos „Leader“, skirtos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupėms.

Stato „Marijos“ kopiją

Laivas pradėtas statyti pernai rugsėjo pabaigoje Švėkšnoje, laivadirbio dirbtuvėse – pradėta ruošti mediena, rinkti dugnas. Šiemet pavasarį laivo dugnas buvo atgabentas į Drevernos mažųjų laivų uostą, kad turistai galėtų matyti laivo statymo darbus. Mat vienas iš šio projekto tikslų – supažindinti žmones su senovinių laivų statymo tradicijomis.

D. Buivydienė pasakojo, jog idėją statyti tokį laivą davė rusniškis laivadirbys Simas Knapkis, ir sąmatą sudėliojo, bet pats turėjo kitų darbų, tad rekomendavo šiam laivui statyti senovinių burinių laivų meistrą Vaidotą Bliūdžių iš Švėkšnos. Mat abu jie dalyvavo statant Lietuvos jūrų muziejaus kurėną, padėjo įgyvendinti ir kitus projektus. Tad V. Bliūdžius dabar ir stato tą laivą su savo brigada.

Laivas yra statomas pagal brėžinius iš vokiškos knygos ir pagal maketą, kurį padarė šio krašto laivadirbys ir žvejys Jonas Gižas (1867-1940), Drevernoje gyvenęs nuo 1895 metų. Šiuo metu tas maketas yra Monako muziejuje. Drevernoje yra Jono Gižo etnografinė sodyba. A. Eirošius siūlė ir naują laivą pavadinti jo vardu.

„Iš visų senovinių prekybinių laivų pasirinkome mažiausią, t. y. 17,4 m ilgio, tokį, kokio brėžinį radome vokiškoje knygoje. Mes statome truputį trumpesnį laivą. Knygoje tas laivas pavadintas „Marija“, mes statome jo kopiją ir pavadinsime „Dreverna“, – sakė D. Buivydienė.

Naujasis laivas galės plukdyti 30 keleivių. Žvejybinė burvaltė kurėnas yra atviras laivas, o prekybinis laivas „Dreverna“ bus uždaras, tad žmonėms mirkti lietuje nereikės. Žinoma, jame kajučių nebus – tik viena bendra salė, kurioje visi turės galimybę atsisėsti.

D. Buivydienė džiaugiasi jog „Drevernos“ kapitonas bus dreverniškis A. Eirošius, turintis teisę plaukioti ir su labai rimtais laivais, kartu su laivadirbiu V. Bliūdžiu dalyvauja statant tą laivą.

Plaukios po marias

Laivas visą laiką tiek žiemą, tiek vasarą stovės Drevernos mažųjų laivų uostelyje, jį prižiūrės Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras, turįs filialą ir Drevernoje.

Pinigų laivui išlaikyti bent jau tuos pirmuosius penkerius metus, kol jam nereikės didelio kapitalinio remonto, žadama užsidirbti iš pramoginių plaukiojimų. O kai ateis metas kapitaliniam remontui, ko gero, lėšų teks prašyti iš Klaipėdos rajono savivaldybės.

„Dreverna“ plaukios po Kuršių marias. Pasak D. Buivydienės,kaliningradiečiai nori, kad jis atplauktų ir pas juos. Jie jau ne kartą buvo užsukę į Dreverną pasižiūrėti statomo laivo ir pakvietė dalyvauti senovinių laivų parade, kuris Kaliningrade vyks rugsėjo 13 d. Deja, „Dreverna“ šiemet dar nebus iki to laiko galutinai baigta, o galimybė vėliau vykti į Kaliningradą neatmetama.

Beje, „Drevernos“ dugnas plokščiadugnis, tad laivas be problemų kanalais galės įplaukti į patį Kaliningrado miestą. Jam nebus kliūčių išplaukti į marias ir Drevernoje, nes nereikalingas didesnis gylis. „Šiam laivui apskritai jokios prieplaukos nereikia, jis gali į pievą įplaukti“, – tikino D. Buivydienė.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė pasakojo, jog idėja pasistatyti laivą gimė 2003-iaisiais, dar prieš pradedant planuoti statyti rekreacinę prieplauką Drevernoje. Kadangi į jos uostelį gali įplaukti tik nedidelę grimzlę turintys laivai, manoma, jog „Dreverna“ bus jos traukos objektas, papuošalas, be to, šis senovinis laivas rodys kryptį į J. Gižo etnografinę sodybą, kurioje pasakojama apie senąją laivadirbystę ir žvejybos tradicijas.

Tikimasi, kad naujasis laivas kartu su Lietuvos jūrų muziejaus laivais dalyvaus ekspedicijose. Pirmąją ekspediciją, vyksiančią jau galbūt net šiemet rugsėjo pabaigoje, dreverniškiams padės rengti Lietuvos jūrų muziejus ir jo kurėnas lydės „Dreverną“.
Nėra lengva pastatyti

Iš A. Eirošiaus pasakojimo susidarėme įspūdį, jog nėra taip paprasta tokį laivą pastatyti. Mediena turi būti mirkoma visus metus, vėliau savaime išdžiūti, kad paskui laivas neperdžiūtų. Be to, storos lentos taip nepaimsi ir neišlenksi. Laivadirbiai atsigabeno į Dreverną lentų lenkimui reikalingą įrangą, vadinamąją garinę mašiną. „Kai lenta „išverda“ garuose, tada ją lengviau sulenkti būna. Darbas labai sudėtingas, nes statoma senoviniu būdu“, – pasakojo Drevernos buriavimo klubo pirmininkas.

Pasak A. Eirošiaus, „Dreverna“ bus tokia, kokie buvo transportiniai laivai, gabendavę krovinius šiame krašte po 1800-ųjų, kurie plaukdavo ir į Karaliaučių (Kaliningradas), ir į Gdanską (Lenkija), kartais net jūra.

Bendras laivo buringumas – per 80 kv. m, viena burė bus 40 kv. m, kita – 30, trečia – per 10 kv. m ploto. A. Eirošius mano, kad burių pasiuvimas labai brangiai kainuoja – 1 m – 45 Lt, ir džiaugėsi, jog pavyko nusiderėti iki 40 Lt. Burės siuvamos Lietuvoje, pas tą pačią siuvėją, kuri siuvo jas ir kurėnams.

„Pagal likusius brėžinius laivas buvo dvistiebis, bet mes darome vienstiebį, be galinio bizanstiebio. Bus bušpritas, ant jo kabinsis dar papildoma burė. Pirmoji burė bus stakselis, paskui eis keturkampis grotas, ant bušprito bus kliveris kaip burė. Tokie laivai šonuose turėjo švertus, kad pučiant šoniniam vėjui galėtų plaukti į priekį. Laivas laisvai galės išplaukti iš Drevernos uostelio į marias, nes jo švertai pasikelia. Planuojama patalpėlė kaip kajutė, kurioje gal bus dušas ar tualetas. Priekyje bus kubrikas“, – pasakojo A. Eirošius.

Būtinas variklis

A. Eirošius mano, kad senovinis kuršių laivas gana ilgas, tad plaukiant per siaurą kanalą Drevernos uostelyje jam būsią sunku laviruoti, tad išplaukiant reikėtų naudoti variklį. „Mums sako, jog laivas istorinis ir jame neturėtų būti jokių variklių, bet argi galėtų tada jį vienas žmogus suvaldyti? Senoviškos burės sunkios, jų medžiaga kitokia, sunku būtų švartuotis. Reikėtų mažiausiai penkių žmonių komandos. Bet iš kur gautume pinigų jiems išlaikyti? Kažin, ar tiek užsidirbti pavyktų. Tad laivagalyje žadame padaryti šachtą pakabinamam varikliui, jis būtų naudojamas tik būtinu atveju“, – aiškino būsimasis „Drevernos“ kapitonas.

Jis turėjo daug visokių pasiūlymų, kaip būtų galima patobulinti tą laivą, bet jie nebuvę priimti. „Žiemą, kad ledai nepažeistų laivo, jis turės būti iškeliamas. Siūliau nuleisti jį per slipą, kad nereikėtų kranų, patariau daryti lankstomą stiebą, bet man sakė, kad laivas turi būti statomas pagal projektą, ir viskas. Bet jeigu jis turėtų tik bures, būtų labai sunku jį valdyti, vilkikas jį turėtų tampyti. Kad ir kaip bežiūrėtum, reikia keleto žmonių burėms pakelti, negi prašysi žmonių pagalbos. Manau, variklis yra būtinas, tada reikės mažesnės įgulos „, – kalbėjo A. Eirošius. O D. Buivydienė mano, kad šiam laivui užteks ir vieno kapitono.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.