„Lietuvos gyventojai aktyviai aukoja pinigus organizacijoms, kurios teikia paramą Ukrainos gyventojams ar kariams. Tačiau pastebime ženklų, kad šia situacija gali pradėti naudotis ir finansiniai sukčiai“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis.
Norint nepakliūti į sukčių pinkles, rekomenduojama būti atidiems ir atkreipti dėmesį į ženklus, leisiančius nustatyti, ar nurodytas paramos gavėjas yra patikimas:
svarbu įsitikinti, ar paramos prašanti organizacija yra registravusi savo veiklą Lietuvoje, patikrinti, kiek laiko ji veikia. Informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapyje; atkreipkite dėmesį, kurios šalies banke yra paramos gavėjo sąskaita; norint išvengti valiutos keitimo mokesčių, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientams patogiausia pervesti paramą eurais į euro zonos valstybių finansų įstaigose esančias sąskaitas;
jei organizacija įsteigta užsienyje, informacija apie laukiamą paramą turėtų būtų patalpinta oficialiuose puslapiuose ir ieškant informacijos apie ją internete, turėtume rasti teigiamus paminėjimus kituose patikimuose kanaluose; pasidomėti, ar paramos organizacija jau yra anksčiau teikusi pagalbą Ukrainai; atkreipkite dėmesį į paramos teikimo būdą: pavyzdžiui, jei siūloma paremti tik kriptovaliutomis, tai vienas iš signalų atidžiau įvertinti paramos gavėjo veiklą;
net jei ir prašymas paremti yra patalpintas internetinių puslapių gražiai vizualiai atrodančiuose reklaminiuose skydeliuose ar įrašuose socialiniuose tinkluose, informaciją apie paramos rinkėją taip pat vertėtų patikrinti; atkreipkite dėmesį į prašomą sumą – jei prašoma didelių sumų, tai vienas iš sukčiavimo ženklų; taip pat galima įsitikinti, ar paramos gavėjas viešai skelbia savo veiklos ataskaitas, įstatymai reikalauja, kad pasibaigus finansiniams metams, labdaros ir paramos fondai turi viešai pateikti metinę veiklos ataskaitą.
Kilus įtarimų ar pastebėjus galimus sukčiavimo atvejus, reikėtų apie juos pranešti teisėsaugos institucijoms.