Aprūkęs, sulietas butas, plikos, apdegusios jo sienos Kavolių kaime gyvenantiems Sauliui ir Daliai Lotužiams – itin skaudus išbandymas. Viskas, kas užgyventa daugiau kaip per dvidešimt bendro gyvenimo metų, dūmais išrūko greičiau nei per dvi valandas.
Prie lapkričio 3-iąją gaisro nusiaubto namo Kavolių kaime (Usėnų seniūnija) sutiktas Saulius atviravo: „Esu beveik niekas.
Neturiu jokių dokumentų, rūbų, daiktų, namų. O visas menkas santaupas dabar reikia sudėti į buto remontą“.
Ką ten remontą – butą ir stipriai aprūkusią namo laiptinę reikia, galima sakyti, iš naujo įrengti.
Visa laimė, kad niekas nežuvo, liko sveiki trejų ir vienerių metų anūkėliai, dukra Daiva, buvę tą lemtingą akimirką kambaryje, kuriame ir kilo gaisras dėl elektros instaliacijos gedimo.
Skaudus sutapimas – ugnis šių kavoliškių kieme siaučia jau ne pirmą kartą. Prieš kelerius metus ji pasiglemžė tvartą, tuomet Saulius, nešdamas daiktus, stipriai apdegė rankas.
S.Lotužys dėkoja Dievui, kad šįkart rankos liko sveikos, nes jų dabar kaip niekad reikia.
Savaitgalį prie aštuonbučio sutikti gyventojai prisipažino, jog kasmet namą kas nors sudrebina: tai perkūnija ir trenkiantys griausmingi žaibai, dabar – gaisras.
„Gal reikia mišias užpirkti?“, – kalbėjo ir tuo pačiu klausė kaimynė Zofija Stražnickienė, kurios bute paskutiniojo gaisro metu stipriai aprūko virtuvė ir baldai.
Kavolių kaime, prie apdegusio namo, darbas vyksta nuo ryto iki vakaro, kol tamsa neužgožia regėjimo. S.Lotužys tikisi, jog iki didžiųjų šalčių pavyks sutvarkyti butą.
Dabar šešių narių šeima glaudžiasi kitoje kelio pusėje esančiame kaimyno name. Tačiau nežinia, kada iš ten bus išprašyti, nes namo šeimininkas bet kada gali sugrįžti iš užsienio.
Savaitgalį aplankyti Lotužiai nuoširdžiai dėkojo ir džiaugėsi sulaukta pagalba. Pirmoji ranką ištiesė seniūnija. Jau kitą dieną po gaisro seniūnas Algirdas Rauktys parūpino konteinerį sudegusiems daiktams, nuodėguliams išvežti, atsiuntė darbuotojus padėti susitvarkyti. Į pagalbą stojo ir kaimynai, artimieji.
Sudegusio buto šeimininkai Saulius ir Dalia dirba AB „Šilutės baldai“. Kaip tik tą dieną, kai kilo gaisras, vyras buvo išvežęs žmoną į Šilutę. „Užtrukau vos dvi valandas. Nuvežiau žmoną į darbą, dar trumpam užbėgau į parduotuvę“, – sakė Saulius. Grįžęs jis pamatė dūmuose paskendusį namą ir iš buto langų besiveržiančias liepsnas.
Nukentėjusiuosius suskubo paremti ir „Šilutės baldų“ administracija, kuri jau pervedė dalį paramos pinigų buto remontui.
Kaip atviravo S.Lotužys, pagalbos šeima sulaukė ir iš Pagrynių kaime gyvenančio ūkininko Sauliaus Jankausko, kuris pažadėjo padovanoti naujus langus. Galvos skausmu, kaip prisipažino kavoliškis, bus tik rūpestis, kaip juos parsivežti ir susidėti.
Žvelgdamas į dar prieš gaisrą pirktus naujus daiktus: šaldytuvą, šaldiklį, virtuvės spinteles, kurie jau dabar aprūkę ir, galima sakyti, niekam tikę, Saulius tik liūdnai šyptelėjo. Vyras prisipažino, kad, išgyvenęs skausmingą gaisrą, jis kelias paras nesudėjo nė bluosto. Kavoliškius užgulė begalė papildomų rūpesčių, kuriuos dar skubina artėjanti žiema ir grėsmingi šalčiai.
Taip bendraujant ir kalbant, pasisveikinti atsliūkino iš ugnies gniaužtų išgelbėta katytė Pilkė. Beje, jai šiuo metu mažiausiai rūpi, kaip ištverti žiemą, nes čia, kavoliškių kieme, jau seniai tapo visų suaugusiųjų ir vaikų numylėtine. Pilkė laikinuose namuose, kitoje kelio pusėje, glaudžiasi su savo šeimininkais, tačiau vis užbėga pasižiūrėti, kaip vyksta tvarkymosi darbai.