Nuo kitų metų vasario 1 dienos nereikalingą stiklinę ir plastmasinę tarą bus galima sukišti į specialius taromatus. Antradienį spaudos konferencijoje buvo pristatytas sistemos veikimo principas. VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) antradienį Vilniuje pasirašė įrangos tiekimo sutartį su lyderiaujančia Norvegijos taromatų gamybos bendrove „Tomra Group“ dėl 1000 vnt. taromatų tinklo įrengimo Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių parduotuvėse. Naujasis automatizuoto PET, metalinės ir stiklinės pakuotės surinkimo tinklas šalyje veikti pradės 2016 m. vasario 1 d.
Kasmet Lietuvos rinkoje vidutiniškai parduodama 600 mln. vienkartinių PET, metalinių ir stiklinių pakuočių. Panaudojus, jos surenkamos spalvotais rūšiavimo konteineriais arba nukeliauja į sąvartynus bendruose atliekų konteineriuose, pranešime spaudai informuoja USAD.
Siekiant pagerinti pakuočių surinkimą, šalyje buvo nuspręsta vystyti naują pakuočių užstato sistemą, kuri leis naujoviškai, pasitelkiant modernias technologijas – taromatus – surinkti panaudotas vienkartines stiklines, metalines ir PET pakuotes.
Vis dėlto aplinkosaugos specialistai pastebi, kad stipriųjų gėrimų buteliai čia nepateks.
Pirmieji taromatai Lietuvoje pradedami diegti jau šį mėnesį. Prekybininkai pateikė paraiškų dėl 750 vnt., kuriuos USAD kartu su „Tomra Group“ įrengs iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos. Dalis prekybininkų dar neapsisprendė dėl taromatų, todėl paraiškos taromatų įrengimui bus priimamos iki 2016 m. pabaigos. Taromatų aptarnavimu ir technine priežiūra rūpinsis „Tomra Group“.
Patys taromatai parduotuvėms nekainuos, tinklo plėtra ir finansavimu rūpinasi USAD. Parduotuvės privalės pasirūpinti vietos taromatams suteikimu.„Verslas pats finansuoja visas investicijas, taip pat pritraukiami stambūs užsienio investuotojai“, – akcentuoja VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinis direktorius Gintaras Varnas.
Anot jo, naujoji sistema leis sutvarkyti žymiai didesnį pakuočių kiekį; žymiai sumažės į šiukšlynus keliaujančių pakuočių, sumažės tarša gamtoje, paežerėse.
Jau pirmaisiais naujos sistemos veikimo metais planuojama surinkti ir sutvarkyti per 300 mln. vnt. pakuočių, iš kurių 80 proc. planuojama surinkti taromatais. Taromatai bus įrengti didžiojoje dalyje šalies parduotuvių, tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek vidutinėse bei mažose miestų ir miestelių parduotuvėse.
„Pristatant šią naujovę mums tenka didžiausia atsakomybė. Prekybos tinklų parduotuvės bus ta vieta, kur žmonės pirmą kartą susidurs su nauja sistema. Todėl prekybininkai jau dabar ruošiasi kaip ir kur įrengti taromatus, kaip paaiškinti vartotojams jų naudojimąsi, užtikrinti higieną ir tvarką bei sklandų visos sistemos veikimą“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Taromatai bus 3 tipų – didieji T-9, pritaikyti kas mėnesį surinkti per 40 tūkst. vnt. skirtingų pakuočių, jie vietoje jas išrūšiuos ir supresuos; vidutinio dydžio T-63 modeliai, gebantys surinkti nuo 10 iki 40 tūkst. vnt. pakuočių ir mažieji „Uno“ modeliai, kurie surenka nuo 5 iki 10 tūkst. vnt. pakuočių.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pakuočių surinkimo srityje pagaliau ims lygiuotis į pažangias Vakarų Europos šalis, nes naujoji moderni užstato sistema leis mums visiems žymiai patogiau ir efektyviau rūšiuoti, taip tausojant mūsų gamtą“, – sakė G. Varnas.
Planuojama, kad už naujoje užstato sistemoje dalyvaujančias pakuotes, perkant gėrimus, reikės sumokėti 10 euro centų užstatą, tačiau ši suma dar nepatvirtinta. Galutinei produkto kainai užstatas neturės jokios įtakos.
Sistema priims tik specialiu naujuoju užstato sistemos ženklu pažymėtas pakuotes.
Į sistemą investuos 29 mln. eurų
Bendros investicijos į naujos užstato sistemos sukūrimą Lietuvoje sieks 29 mln. eurų – 22 mln. eurų kainuos taromatų tinklo sukūrimas, dar 7 mln. eurų bus investuota į skaičiavimo ir sandėliavimo centrą šalia Vilniaus, į kurį ir keliaus visos surinktos pakuotės.
Naujasis skaičiavimo centras, kurį USAD nuomosis, skirtas užstato sistemos stiklinių, PET ir metalinių pakuočių paruošimui perdirbti, bus pabaigtas statyti jau šių metų gruodį. Apie 4 mln. eurų bus investuota į nekilnojamą turtą ir infrastruktūrą, dar 3 mln. eurų – į rūšiavimo įrenginius bei kompiuterinę ir programinę skaičiavimo centro įrangą. Jau pasirašytos sutartys su visais įrangos tiekėjais iš Danijos, Švedijos ir Lietuvos.
Investicijas į USAD infrastuktūrą finansuoja pagrindiniai sistemos dalyviai ir naudotojai – didieji gėrimų gamintojai, kurių pakuotės sudaro didžiąją dalį visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Šios bendrovės garantuoja ir už USAD paskolas bankams.
Apie naująją sistemą
Naujoji užstato sistema apims į stiklinę, PET ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.
Pagal jau seniau LR Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką, nuo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu supakuotus gėrimus tiekia Lietuvos vidaus rinkai.
Patvirtintas vienkartinių pakuočių užstato sistemos ženklas bus naudojamas ant visų užstato sistemoje dalyvaujančių vienkartinių pakuočių ir informuos vartotoją, kad jis turi teisę grąžinti tokias pakuotes ir atsiimti už jas sumokėtą užstatą.
Lietuvoje parduodama alaus pakuotė, už kurią jau imamas užstatas, taip pat bus surenkama naujaisiais taromatais. Lietuvoje kasmet realizuojama apie 100 mln. vnt. tokių daugkartinių pakuočių.
Rašyti atsakymą