Jeigu tuo metu buvote prie jūros, turėjote pastebėti, kad paplūdimiai gerokai platesni. Nors kažkam gali pasirodyti, kad jūra nuseko dėl sausų orų ar potvynių/atoslūgių (kurių mūsų vidinėje jūroje iš esmės nebūna), iš tikrųjų nuotraukose matomą vaizdą nulėmė kitas dalykas.
Tai gana retai pasitaikantis, įdomus reiškinys – stipri jūros vandens nuopūta/nuotvanka. Ji susidaro, kai ilgesnį laiką visame Baltijos regione pučia rytinių krypčių vėjai, t. y. nuo žemyno (Lietuvos) į jūrą (Švedijos link). Todėl vandens lygis mūsų pajūryje pastebimai nukrenta.
Paprastai vandens lygio kritimas nebūna toks žymus ir daugelis jo nepastebi. Šiuo atveju, dėl regione įsitaisiusio anticiklono ir rytų–pietryčių vėjų, jūros vandens lygis, lyginant su vidutine šių metų vasarį buvusia reikšme, kovo 14-ąją buvo nukritęs net 0,7 m arba net ~0,9 m žemiau, nei vidutiniškai vasario pirmąjį dešimtadienį. Tai labai daug. Paprastai laikoma, kad vandens lygio nukritimas 1 cm atidengia apie 1 m kranto. Tad vidutiniškai paplūdimiai laikinai praplatėjo ~70–90 metrų.
Kovo 15-ąją vanduo vėl pradėjo kilti, tačiau tebebuvo ~55 cm žemiau, nei vidutiniškai vasarį. Nors toks reiškinys atrodo įdomiai (išnyra jūroje gulintys akmenys, pasirodo salelės, formuojasi ežerėliai), tačiau Klaipėdos uostui jis nenaudingas. Dėl kritusio vandens lygio nebegalima pilnai pakrauti krovininių laivų, nes kitaip jie pasiektų Klaipėdos kanalo dugną, o tai reiškia nuostolius.
Paskutinį kartą panašaus lygio nuopūta fiksuota 2022 m. rugsėjį.
Rašyti atsakymą