Ketvirtadienį Savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Rusnėje. Komiteto pirmininkas Saulius Vytuvis pakvietė kolegas susipažinti su rusniškiams ypač aktualiomis problemomis: sparčiai seklėja Pakalnės upės žiotys, erozija veikia upės pakrantes, vis dar nepradėta statyti mažųjų laivų prieplauka prie Pakalnės upės, sustojo kultūros namų statyba.
Paplauti krantai
Komiteto narius Antaną Kubaitį, Saulių Vytuvį, Gintarą Bružą, rajono mero pavaduotoją Algirdą Balčytį bei į posėdį pakviestus rusniškius – seniūnę Dalią Drobnienę, Nemuno deltos regioninio parko vyriausiąjį specialistą, ekologą Robertą Kubilių ir Rusnės bendruomenės pirmininką – kaimo turizmo verslininką Raimondą Plikšnį Pakalnės upe iki žiočių laivu „Medeinė“ plukdė laivininkas Silvestras Mockus.
Plaukiant upe akivaizdžiai matėsi, kad Pakalnės pakrantės vietomis yra išplautos bangų, kad upės vagoje riogso įvirtę medžiai. Be to, nemažai medžių paplautomis šaknimis taip palinkę link upės vagos, kad kiekvieną akimirką gali išvirsti, o jų šaknys išardytų apsauginius pylimus.
Pasak seniūnės D.Drobnienės, Pakalnės upėje yra nemažai vietų, kur skubiai reikia taisyti pakrančių sutvirtinimus arba įrengti naujus. Įprastai upės srovė nuolat ieško silpnesnio grunto ir jį paplauna, pakrantes ardo ledonešio srautai. Be to, pastaruoju metu upės pakrantės labai nukenčia nuo nedrausmingų laivavedžių, kurie plaukia neleistinais greičiais, sukelia didelį bangavimą ir taip griauna nesutvirtintus krantus.
Ekologas R.Kubilius patvirtino, kad yra nemažai laivininkų, pažeidinėjančių regioniniame parke galiojančią tvarką, jog upeliais ir upėmis galima plaukti tik mažiausiu greičiu. Jis pripažino, kad regioninio parko direkcija neturi tiek inspektorių, kad pažeidėjai būtų sudrausminti. Ekologas įsitikinęs, kad veiksmingiausia priemonė stabdanti tokius pažeidėjus – tūkstantinės baudos. Pavyzdys: dešimteriopai padidinus baudas už brakonieriavimą, jau šį pavasarį inspektoriams beveik nebuvo ką veikti – karšių neršto metu surašyti tik keli protokolai.
D.Drobnienė, tęsdama kalbą apie virtuolių medžių upėje problemą, sakė, jog norint išpjauti į upę virstančius medžius, reikia gauti regioninio parko direkcijos sutikimą. Pasak seniūnės, kiekvienos sodybos, esančios pakrantėje, šeimininkas mielai išpjautų tokius medžius, tačiau parko direkcijos derinimai yra kliūtis.
R.Kubilius teigė, kad derinimų būtų mažiau, jeigu Savivaldybė sudarytų komisiją, kuri kompleksiškai įvertintų visus Pakalnės upės pakrantėje augančius medžius ir nustatytų, kurie medžiai yra šalintini. Tuomet liktų tik techninis darbas – kas tai turėtų atlikti.
Seniūnė D.Drobnienė neabejoja, kad ji galėtų organizuoti tokius darbus, tik norėtų medžius pjauti žiemą, kai upės vandenis sukaustys ledai.
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Vytuvis pažadėjo pasirūpinti, kad Savivaldybės administracija sudarytų komisiją dėl Pakalnės upės pakrantėse augančių pavojų keliančių medžių.
Užtvenktos žiotys
Rusnės verslininkas R.Plikšnys komiteto nariams pasakojo, kokių problemų sukelia kasmet seklėjančios Pakalnės upės žiotys. Jis, kaip ir daugelis Rusnės laivininkų, vystančių vandens turizmo paslaugas ar plaukiančių žvejybiniais laivais, kasmet susiduria su išplaukimo į Kuršių marias problema. Prasidėjus laivybos sezonui ir visą vasarą Pakalnės žiotyse vandens gylis farvateryje nukrinta iki 40 cm, nors įprastas gylis ankstesniais metais būdavo apie 1,2 m. Be to, dėl siaurėjančio farvaterio upės vaga kasmet krypsta – keičia kryptį.
Jo žodžius patvirtino ir R.Kubiliaus pateiktos aerofotografijos, darytos kas trejus metus. Jose akivaizdžiai matosi didėjantis marių pakraščio Pakalnės upės žiotyse pobangis – seklumos ir farvaterio krypties pokyčiai.
Rusnės bendruomenės pirmininko R.Plikšnio nuomone, sunkėjančios laivybos sąlygos sekliose žiotyse – tai tik viena, bet ne pati didžiausia problema Rusnės salos gyventojams. Jo ir daugelio rusniškių pastebėjimais, Pakalnės, Vytinės ir Šakutės (pastarieji du upeliai – Skirvytės atšakos) žiočių seklėjimas yra tiesiogiai susijęs su vis didėjančiais, dažnėjančiais potvyniais. Sekliais upeliais pavasariniai vandenys negali greitai nutekėti į marias, todėl semia didžiules aplinkines teritorijas. Žmonės baiminasi, kad Rusnės polderių pylimai bus per maži ir per silpni atlaikyti tiek daug vandens, kiek užplūsta kas 4-6 metus, kai mūsų kraštą užlieja didesni potvyniai. Jei ir toliau upių vagos ir žiotys nebus gilinamos, potvyniai gali apsemti Rusnės salos gyvenvietes, kelius, sutrikdyti pagalbos teikimą gyventojams.
Komiteto nariai sutarė įpareigoti Savivaldybės administraciją išsiaiškinti, kokių Savivaldybės sprendimų reikia, kad būtų pradėti organizuoti Pakalnės upės žiočių valymo darbai ir kokiais finansavimo šaltiniais galėtų būti pasinaudota.
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai įsipareigojo inicijuoti reikiamus sprendimus, kad įsisenėjusios Rusnės problemos pagaliau būtų pradėtos spręsti.
Mažųjų laivų uostas Pakalnės senvagėje dar nestatomas
Jau keli metai rusniškiai laukia žinios, kada bus pradėtas statyti mažųjų laivų uostas Pakalnės senvagėje. Smalsumą skatina ir žinios, kad Šilutės r. savivaldybė jau bemaž prieš metus yra pasirašiusi sutartį su Vyriausybe, kad šio uostelio statyba bus finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Apžiūrėję numatytą mažųjų laivų uosto statybos vietą, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai bei rusniškių atstovai įsitikino, kad 6 mln. investicija gerokai pagerintų Rusnės miestelio infrastruktūrą – būtų sutvarkytas dar vienas miestelio kampelis, o uosto paslaugomis galėtų pasinaudoti ne tik čia gyvenantys miestelėnai, bet ir salos svečiai, atplaukę Nemunu ar Kuršių mariomis.
Išvažiuojamojo posėdžio dalyviai mano, kad seniai suplanuota uosto statyba yra dar vienas svarus argumentas, jog Pakalnės upė taptų Susisiekimo ministerijos globojamu vandens keliu, tada jos žiočių valymas būtų reguliarus.
Komiteto pirmininko S.Vytuvio žiniomis, mažųjų laivų uosto statybos viešasis konkursas dėl jo dalyvių skundų yra užsitęsęs jau daugiau nei pusmetį. Tačiau rugsėjo 5 dieną turi būti paskelbtas Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas. Tikėtina, kad sprendimas įsigalios (nebus vėl skundžiamas), ir uosto statybos darbai netrukus bus pradėti.
Kultūros namų statyba vis dar sustabdyta
Politikai, atvykę pažiūrėti Rusnės kultūros namų statybos eigos, statybvietėje rado tik kelis darbuotojus, kurie sukinėjosi apie neseniai paklotus pamatus. Aukščiau pamatų jokie statybos darbai jau kelis mėnesius nevyksta.
Darbai šioje statybvietėje sustojo, kai gretimo pastato šeimininkai iškėlė pretenzijas statybininkams, kad dėl kultūros namų statybų įtrūko anksčiau suremontuoto pastato sienos.
Ieškinio suma pasiekė 300 tūkstančių litų. Vyksta derybos tarp Savivaldybės samdytų statybos rangovų ir pažeisto pastato savininkų, kad konfliktas būtų kuo greičiau išspręstas ir kultūros namų statybos darbai įgautų pagreitį.
Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas S.Vytuvis sakė prašysiantis Savivaldybės administracijos direktoriaus S.Šepučio, kad jis komiteto nariams išsamiau paaiškintų situaciją apie Rusnės kultūros namų statybos kliūtis, ir kaip ketinama greičiau jas įveikti.