Tautodailės metams paminėti skirtas kermošius, o jame – šilutiškių delegacijos triumfas, tai bene pagrindinis šių metų Palangos Stintų šventės akcentas.
Žinoma, buvo šventėje ir daug kitų įdomių veiklų: Amatų kiemas, žvejų varžybos nuo tilto ir kitokios žvejiškos atrakcijos, tautinių juostų ir austų rankšluosčių rekordas, Didžiosios stintos palydos iki jos sudeginimo vietos – jūros tilto, grilio čempionatas, keptų, marinuotų ir visaip kitaip paruoštų stintų ragautuvės. Tai vis šilutiškių įspūdžiai iš bene didžiausio šaltojo sezono renginio Vakarų Lietuvoje – jau 17-osios Stintų šventės.
1 stinta – 1 euras
Garsioji „Palangos stinta“ į didžiausią šalies kurortą pramogautojus sukvietė jau penktadienį, jie čia šurmuliavo ir visą savaitgalį.
Tūkstantiniame – jau 17-ą kartą vykusiame renginyje pabuvoję šilutiškiai džiaugiasi ne tik gera prekyba, bet ir tuo, kad daug pamatė, dalyvavo atrakcijose, pabendravo su bendraminčiais, pagaliau sužinojo ir kuo gyvena, kokias naujas subtilybes atranda kiti šio amato meistrai.
Kaip ir kasmet, J. Basanavičiaus gatvėje ir plačiai aplinkui kvepėjo tiesiog lauke kepama, verdama ar kitaip gaminama stinta. Čia pat buvo galima įsigyti ir šviežios, ką tik pagautos šios agurkais kvepiančios žuvies. Nuolatiniai šventės dalyviai tikina, kad kainos nesikeitė: viena kepta stinta kainavo 1 eurą, porcija – 4 eurai.
„Žuvies – keptos, rūkytos, džiovintos ir kokios tik nori buvo nerealiai gausiai“, – dalijosi įspūdžiu iš šventės grįžusi Violeta.
Rūpi kuo gyvena kiti
Penktadienį apie pietus į kurortą pasuko ir Rusnėje žuvies rūkyklėlę turinti Ingos Šatkienės šeima. Pasak verslininkės, kol nuvažiuoji, įsikuri, jau ir pavakarys ateina. Inga pasakojo, jog su šeima į šį renginį važiuoja jau gal penktą kartą. Kas traukia? „O kaipgi be savos srities naujienų gyvensi? Reikia akiratį praplėsti, kažką naujo pamatyti, sužinoti kuo gyvena, kokias stintos paruošimo naujoves atranda kiti žuvies perdirbėjai. Ir tiesiog smagu tokioje šventėje dalyvauti“, – mintimis dalijosi Inga.
Šatkų šeima į Palangą išsivežė daugiau nei 300 kilogramų šviežių stintų, nes šviežia žuvis, jų pastebėjimu, perkama labiausiai. Ją ir patys šeimos vyrai prižvejojo, ir šiek tiek pirko. Žinoma, prekiavo ir rūkyta stinta, karšiais ir skumbrėmis.
„Oras buvo puikus, šventė įspūdinga ir prekyba gerai ėjosi“, – džiaugėsi Inga.
Šventė kartu yra darbas
Traksėdiškis Mantas Laužikas irgi nuolatinis Stintų šventės dalyvis. Žvejybos įmonę turintis ir kartu įmonėje „Venteris“ dirbantis vyriškis sakė šioje šventėje dalyvaujantis jau gal septintą kartą. 
Daug metų su žuvimi dirbantis vyras sakė, kad šiame versle „nepaprognozuosi“: „Jei stinta neina, o tu pagauni – tu lyderis ir šventėje. O būna ir taip, kad į minusą krenti“, – sakė jis. Šiemet, pasak Manto, stinta kurį laiką ėjo, bet praėjusią savaitę jos gausa sumenko.
Stintų šventė Mantui – pirmiausia darbas, kaip ir daugelis kitų švenčių, nes laiko pramogoms jose lieka mažai. „Bet jei nebūtų smagu, aš nevažiuočiau: sutinki daug pažįstamų, pamatai ir sužinai kuo gyvena kolegos. Man tai patinka“, – sakė Mantas.
Šįkart su kolegomis iš „Venterio“ Mantas išvyko šeštadienio rytą, nes penktadienį, anot jo, neapsimokėjo – tada prekybai belieka vos pora valandų. Jie prekiavo šviežia ir rūkyta stinta, virė žuvienę. Vyrai specialiai šiai šventei šiemet net buvo susikūrę dainą – „miksą“ pagal žinomą šio krašto kūrinį „Stinta pūkis…“. Ji nuolat skambėjo traksėdiškių prekyvietėje.
Tautinė juosta – Šilutės tautodailininkams
2020-ieji Lietuvoje paskelbti Tautodailės metais. Visuomenė, ypač jaunimas šiemet skatinami domėtis tautodailės raida, jos šakomis, suvokti tradicinės dailės ir amatų kultūrinę ir meninę vertę. Ta proga visoje Lietuvoje bus rengiamos konferencijos, įvairios parodos ir konkursai, vykdomos viešinimo ir leidybinės veiklos, edukaciniai bei kiti projektai.
Todėl ir „Palangos stinta 2020“ buvo skirta Tautodailės metams. Tautodailininkai ir amatininkai, liaudies meistrai, kulinarinio paveldo teikėjai, meno dirbinių kūrėjai dalyvavo „Tautodailės metų kermošiuje“.
Šventės vedėjai ir svečiai, sveikindami dalyvius pabrėžė, kad tautodailė – nuostabus mūsų paveldas, perteikiantis tautos kultūros esmę. Tautodailė, folkloras padeda suprasti, kad žmogus nėra tik sau, jis yra ir tautai, ir bendruomenei, ir jį supančiai aplinkai.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, palangiškis Albertas Bukauskas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyrius pirmininkė Vida Šmitienė ir šilutiškė tautodailininkė Rūta Emigart – Čiuželienė, kuruojanti Šilutės rajono tautodailininkų veiklą, buvo iškilmingai pakviesti į sceną. Po sveikinimo kalbų, šventės vedėjas pakvietė V. Šmitienę ir Palangos merą Šarūną Vaitkų įteikti tautinę juostą. Juosta su įaustu užrašu „2020 – Tautodailės metai“ įteikta šilutiškiams tautodailininkams, ją priėmė R. Emigart – Čiuželienė.
Šilutiškiai šiemet pirmieji startuoja pristatydami visuomenei net dvi parodas. Pirmoji – tapybos darbų – atidaroma penktadienį F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, antroji kovo pabaigoje – H. Šojaus muziejuje. Pastarosios parodos metu šilutiškiai juostą perduos kitai tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus vietovei. Metų pabaigoje, keliaujanti simbolinė juosta, kaip trofėjus, sugrįš į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus būstinę Klaipėdoje.
Organizatoriai šilutiškių nesuskaičiavo
Visą savaitgalį Palangoje nestigo žvejiškų atrakcijų, skambėjo muzika, norintieji įsigyti lauktuvių vaikštinėjo po kermošių. Čia akį traukė ir originalūs tautodailininkų dirbiniai, ir kulinarinio paveldo gardėsiai. Šventės metu vyko ir jau tradicinis žuvies barbekiu čempionatas, kurio metu geriausi grilio meistrai kūrė naujus patiekalus iš žuvies.
„Paskutinėmis dienomis prieš renginį registracija į Stintų meškeriojimo varžybas įgavo vis didesnį pagreitį. Stintų šventę tradiciškai pradedančiose Stintų meškeriojimo nuo jūros tilto varžybose dalyvavo apie 100 meškeriotojų, – tai „Šilutės naujienoms“ patvirtino renginio organizatoriaus – „Stintų ordino“ atstovas Nerijus Stasiulis.
Tačiau suskaičiuoti kiek visgi šiemetiniame renginyje dalyvavo Šilutės krašto atstovų jis sakė negalintis. „Nepykite, bet mums tai būtų per sunki užduotis, nes pamario ir pajūrio įmonės dominuoja“, – atsiprašinėjo pašnekovas.
Iš viso, pasak N. Stasiulio, buvo užsiregistravę apie 1000 dalyvių.