Pamarį semia žiemos potvynis

Potvynis G0213527Pamarį semia žiemos potvynis. Tokia žinia nuvilnijo per respublikines žiniasklaidos priemones dar antradienį. Situacija sparčiai keitėsi, kai nemenkas vandens kiekis plūstelėjo iš Kauno hidroelektrinės, o vakar vandens jau buvo ir ant kelio Šilutė – Rusnė.

Vanduo – ant kelio į Rusnę

Nerimą keliančios žinios pasklido antradienį, kuomet, kelias dienas lijus, kanalų vanduo išsiliejo ir uždengė dar didesnę nei iki tol Pamario pievų dalį. „Kiek dabar hektarų atsidūrė po vandeniu, jau net nebeskaičiuojame“, – sako Savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.

Per parą iki trečiadienio ryto Nemune ties Panemune vandens lygis pakilo net 42 cm. Taip nutiko todėl, kad išvakarėse daug vandens nuleido Kauno hidroelektrinė. Tai turėjo įtakos ir Nemuno ties Rusne vandens lygiui – jis pradėjo kilti ir čia, antradienį pasiekė 283 cm padalą (stichinė riba čia yra 290 cm). Iki ketvirtadienio ryto šioje vietoje vanduo pakilo dar 4 cm.

Trečiadienį vanduo visai priartėjo prie kelio Šilutė – Rusnė, o ketvirtadienį ryte ant kelio jau tyvuliavo kelios balos po keliasdešimt metrų ilgio ir 5 cm gylio. Bet per kelią liejosi ne Nemuno, o nuo Leitės pusės atplūstantis kanalų ir užlietų pievų vanduo.

Tačiau ir Nemunui iki išsiliejimo trūko tik 3 cm, nes stichinė riba čia yra 290 cm.

Kilo ir Leitės ties Kulynais vanduo, slūgo tik Šyša – per parą iki trečiadienio ji nukrito 30 cm, iki ketvirtadienio – dar 21 cm. 7 cm nukrito ir Kuršių marių vanduo, 26 cm – Minija.

Iš viso rajone yra apsemta apie 5 km kelių, vandens gylis virš jų svyruoja nuo 20 iki 40 cm. Bet visi gyventojai, kuriems tenka jais važiuoti, turi ir kitus išvažiavimus iš sodybų.

Kariškių pagalbos galime nesulauktiDSC 1796

Krentanti oro temperatūra ir krentantis vandens Kuršių mariose lygis, taip pat – ramus oras, sudaro ypač palankias sąlygas gamtai susidoroti su poplūdžio vandenimis. Tad R.Renčeliauskas įsitikinęs, kad vandens pakilimas – laikinas dalykas, todėl organizuoti gyventojų ar automobilių kėlimo per apsemtą ruožą šįkart dar nereikės.

Beje, savaitės pradžioje Savivaldybėje gautas Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus raštas, kuriame šilutiškiai informuojami, jog sugedo kariškių turima gelbėjimo technika.

„Kateriai BMK-130 ir BMK-T yra neremontuotini, neatitinkantys aplinkos apsaugos reikalavimų ir neperspektyvūs, todėl planuojama šią techniką nurašyti. Plaukiojantys transporteriai PTS-M, pagaminti 1983 metais Sovietų Sąjungoje, yra techniškai susidėvėję, o įsigyti atsarginių dalių Lietuvoje nėra galimybės. <…> Negavus pasiūlymų dėl remonto paslaugos Sausumos pajėgos negalės išlaikyti perkėlimo per vandens kliūtis pajėgumo. Tuomet pagalba civiliams gyventojams ir institucijoms potvynių metu bus teikiama ribotai. Šiuo metu eksploatuojamo vieno plaukiojančio transporterio PTS-M gedimo atveju nebus galimybės jį suremontuoti“, – liūdnas perspektyvas nupiešė Kariuomenės vadas.

Bet R.Renčeliauskas tikina, kad užliejamos zonos gyventojai nebus palikti likimo valiai. Anot jo, ratinę amfibiją turi Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dar yra galimybė šauktis ir oro pajėgų pagalbos.

Ledo storis bus nevienodas

Stiprėjantys šalčiai daro kitą „paslaugą“ – kausto laukus užliejusio vandens plotus. Itin pavojinga, kad kol kas ledu dengiasi tik atskiri plotai. Pasak R.Renčeliausko, gali būti, kad užšalus pievoms žiemos malonumų ištroškę žmonės būriais pasipils ant ledo ir nė nepagalvos, kad jo storis įvairiose vietose labai skirtingas.

„Atsargumas būtinas, ant ledo negalima lipti, kol jo storis nepasiekia 10-15 centimetrų“, – įspėja R.Renčeliauskas.

Sausio 22-ąją Savivaldybėje organizuojamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus aptarti visi aktualūs pasirengimo šiemetiniam potvyniui klausimai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.