Vos centimetras kitas. Tokia ištvinusių Minijos, Veiviržo, Tenenio, Nemuno, Skirvytės, Šyšos, Leitės, Gėgės vandens lygio kritimo dinamika jų žemupiuose Vakarų Lietuvoje. Ji tokia laikosi nuo užvakar, audringo, bet jau be liūčių pirmadienio.
Vėjas aprimo iki 5-7 metrų per sekundę, ir putotos Kuršių marios jau nestato 1,5 metro bangų užtvarų vandens nutekėjimui. Jos sumažėjo perpus, ir Nemuno žiotyse spaudimas apsilpo, poplūdžio srautų tėkmė šiek tiek paspartėjo.
Bet poilsio aikštelės prie Kuršių marių dešiniajame jų krante tebėra užlietos, rekreacinis Kintų girininkijos takas – taip pat. „Tik mums ne poilsis rūpi, o kaip saugiai pasiekti žūklavietes, išimti laimikį iš pastatytų tinklų, kol laimikis nesupuvo“,- neslepia susierzinimo sutikti vietiniai vyrai.
Visiems pamario žmonėms, kurių gyvenimo ritmas yra itin priklausomas nuo potvynių ir poplūdžių pulsavimo, rūpi saugiai pasiekti vietas, kur dirba ar asmeniniais reikalais lankosi vieni pas kitus, važiuoja į parduotuves ar kitas įstaigas, kapines ar bažnyčią.
Nes Šilutės rajone jau užlieta beveik devynių tūkstančių hektarų teritorija, daugiausia -Saugų seniūnijoje. Joje po vandeniu atsidūrė trys tūkstančiai ha, ir šie plotai vis dar didėja. Nes kai kur neatlaikė pylimai, ir vanduo tebesrūva į žemumas.
Juknaičių seniūnijoje po vandeniu slūgso 1,6 tūkst. ha, Šilutės- 2,3 tūkst. ha, Kintų -1,3 tūkst. ha. Bendras atkarpomis užlietų vietinės reikšmės kelių ilgis – apie 10 km, rajoninių – 2,5 km. Nuo savaitės pradžios Šilutės savivaldybės interneto svetainėje pradėta talpinti informacija apie konkrečias vietoves ir kelius, kuriais dėl poplūdžio jau nesaugu važiuoti.
Iki šiol buvo skelbti pranešimai tik apie blogą susisiekimą ir užlietas keturių kelių atkarpas, nors jų nuo savaitgalio jau yra keliolika. Nes pamario upėse vandens kilimo pikas pasiektas šeštadienį, nuo tada susisiekimas sutriko tarp Sakučių ir Grumblių, Alkos ir Mantvydų, Šilininkų ir Leitgirių, Šyšgirių ir Šyšos, Vileikių ir Sausgalvių, Šležų ir Rupkalvių, Sausgalvių ir Tatamiškio, Galzdonų ir Užpelkių kaimų.
Kad Vakarų Lietuvoje lapkričio trečiąjį dešimtadienį ir gruodžio pirmą pusę iškris 2-2,5 karto daugiau kritulių už normą, ir todėl prasidės poplūdis, niekas iš anksto neprognozavo. Tad daug pakrančių gyventojų nebuvo iš rūsių į aukštesnes vietas pernešę daržovių atsargų, jos sušlapo, dabar baiminamasi, kad dėl drėgmės žiemą nesupūtų.
„Netikėkit, kai jums sako, kad mes prisitaikę prie potvynių, kad jo nepatogumų nejaučiame. Netiesa, vargstame, kai neįveikiame per užlietų kelių gylį namų ar darbų, štai neseniai visa Kintų gyvenvietė buvo atkirsta”, – sako vietiniai gyventojai.
Tik tada, kai kilo skandalas, Klaipėdos regioninių kelių įmonė suskato lopyti daubą, kurioje tvenkiasi vanduo, gilinti pakelės griovius, kad jis turėtų kur ištekėti. Žmonės dėl nerangumo keikė visų lygių valdžias už jos įstaigų neveiklumą.
Šioje vietoje verta prisiminti krūvą popierių, kuriuose jau paskandinti ir estakados per užliejamą kelio į Rusnę statybos užmojai. Studijoms, projektiniams pasiūlymams, techniniam projektui jau išleista arti milijono litų, bet visi jie nugrūsti į Šilutės savivaldybės valdininkų stalčius. Atrodo, kad labai ilgam – statybų užsakovo kaip nebuvo, taip ir nėra.
