Pamario miškininkai didina krašto žaliąjį rūbą

misko sodinimas33,2 procentai – tiek Lietuvos teritorijos užima miškai. Mūsų šalyje yra rajonų, kuriuose miškingumas siekia pusę teritorijos, bet Šilutės rajonas atsilieka nuo bendrojo vidurkio, čia miškingumas tesiekia 22,3 proc.

Šie skaičiai problemos nerodo, tik rodo, kad turime daugiau nei kiti regionai žemės ūkiui tinkamų žemių, bet Pamario miškininkai stengiasi vytis šalies miškingumo vidurkį, nes miškai ne tik teikia ekologinę naudą, bet ir leidžia kurti naujas darbo vietas.

Miškai labai svarbūs

Tinkamai tvarkomi miškai yra vienas svarbiausių išteklių, užtikrinančių aukštą gyvenimo kokybę ir kuriančių naujas darbo vietas. Taip pat miškai užtikrina ekosistemų apsaugą, teikia ekologinę naudą. Miškai svarbūs kaimo plėtrai, biologinei įvairovei, kovoje su klimato kaita.

Todėl labai svarbus yra miškų sodinimas ten, kur anksčiau jie neaugo.
Lietuvos Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos vienas tikslų – gausinti šalies miškų išteklius. Siekiamybė – kad šalies miškingumas pasiektų 35 proc.

Šilutės urėdijos miškininkai per Nepriklausomybės laikotarpį iš viso jaunais sodinukais užsodino ir mišką įveisė beveik 6000 ha teritorijoje, – tokį rezultatą praneša vyr. miškininkas Viktoras Aužbikavičius ir miško želdinimo inžinierė Audronė Balčiūnienė.

Štai 1991-aisiais mūsų rajono miškų kirtavietėse atkurta beveik 179 ha, o aikštėse įveista dar daugiau nei 12 ha miškų. 2012 ir 2013 m. atkurta atitinkamai 207 ir 206 ha miško, o naujai įveista dar beveik 34 ir 26 ha.

Iš viso Šilutės urėdijos teritorijoje (į ją įeina ir dalis Pagėgių bei Klaipėdos krašte augančių miškų) per nepriklausomos Lietuvos 22 metus atkurta beveik 4750 ha, o įveista dar apie 385 ha. „Tie 385 ha – tai naujai užsodinti miško plotai, kur iki tol miškas neaugo. Tai žemės ūkiui netinkami plotai„. – sako A.Balčiūnienė.

Tiesa, nauji medynai sužaliuoja ne tik miškininkų dėka, dalis jų atsisėja savaime. Tokių miškų mūsų rajone per Nepriklausomybės laikotarpį priskaičiuojama apie 610 ha.

Sėklinė bazė – visoje teritorijoje

Sodinamosios medžiagos šilutiškiai užsiaugina patys – tam Norkaičių girininkijoje įkurtas medelynas, kuriame būsimasis krašto žaliasis rūbas auga 20 ha teritorijoje.

Čia kasmet išauga po kelis tūkstančius sėjinukų, kurie ūgtelėję tampa sodinukais. Paprastasis ąžuolas, karpuotasis beržas, mažalapė ir didžialapė liepos, paprastoji eglė, paprastoji pušis, juodalksnis – tai pagrindinės medelyne auginamų medelių rūšys.

Miškininkai surenka sėklą iš genetiškai tinkamų (našių, tankių, aukštų) medžių ir užaugina tiek sodinukų, kad ne tik patenkina Šilutės urėdijos poreikius, bet ir parduoda privačių miškų savininkams.

Urėdija turi ir genetinius draustinius – beržo, ąžuolo ir pušies, esančius Pagėgiuose, Švėkšnoje ir Norkaičiuose, kurie apima 36,3 ha.

Yra ir keturios vadinamosios sėklinės plantacijos, kurių bendras plotas siekia 19 ha. Žemaitkiemio, Norkaičių, Rambyno ir Švėkšnos girininkijose auga ir vadinamieji sėkliniai medynai bei palikuonių bandomieji želdiniai.
Visoje urėdijos teritorijoje išsimėtę ir 102 rinktiniai medžiai, kurių sėklos yra vertingiausia medžiaga tolesniam miškų atkūrimui.

Norkaičiuose rinktinės sėklos sudaiginamos, būsimi medeliai kartą persodinami iš daigyno į medelyną, pakertant jų šaknis. Tai svarbu, nes patrumpinus šaknis medeliai išaugina tankią šaknų sistemą, kuri vėliau geriau maitina. Todėl medelynuose auginti sodinukai sparčiau auga nei tie, kuriuos savo mišką pigiau užsodinti norintis privatininkas išsikastų pamiškėje.

Miškų plėtrą remia Europos Sąjunga

Didinant žaliąjį Pamario rūbą ypač vertinga yra Europos Sąjungos parama, kurios lėšos kompensuoja visus miško įveisimo ir jo pirmųjų 5 metų priežiūros darbus. Tokią paramą Šilutės miškininkai gauna jau 4 metus. ES parama skiriama tik už naujai įveisiamus miškus, o atkurti mišką tenka urėdijos jėgomis ir lėšomis.

Didžiausi – daugiau nei 30 ha – plotai miško pastaraisiais metais atkurti Stemplių, Žemaičių Naumiesčio, Pagėgių, Žemaitkiemio girininkijose, kiek mažesni – po 22 ha – Vainuto ir Šilutės girininkijose. Naujų miškų daugiausia įveista Pagėgių girininkijoje – 32,5 ha, 1,3 ha plantacinių tuopų želdinių sužaliavo Stemplių girininkijoje.

Daugiausia pasodinta spygliuočių – eglių ir pušų, nemažai beržų, paprastųjų ąžuolų ir mažalapių liepų.„Tik augindami miškus ateityje turėsime kokybišką aplinką, džiuginančią mus švariu oru, turėsime atsinaujinančio kuro šaltinį, galėsime kurti naujas darbo vietas medienos apdorojimo pramonėje„, – sako miškininkai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.