Nuo laivo denio, lėta eiga grįžtant iš Kuršių marių per Nemuno žiotis šeštadienio pavakarę ne vienam pavyko įžvelgti trikampę išskrendančių paukščių virtinę. Gal būt – pirmąją šiais metais. Ji ilgesingai rypavo ir tolo Pietų kryptimi. Primindama – artėja ruduo.
Gandrų krašte jau nematyti. Netgi Rusnėje, kur „atsilikėlių“ kasmet goglinėjo ne po vieną, o po kelis.
Bet ir be gandrų plačiais didelių baltų paukščių sparnų mostais dar galima iki valios grožėtis. Pamario krašte baltieji garniai ir po vieną, ir po du, o vietomis – ir nemažais būriais pakyla staiga pabaidyti iš paupių ar marių priekrančių, polderių kanalų pakraščių. Ir savo stotu liudija saugų ir sotų vasaros klestėjimą.
Ornitologai tik prieš keletą metų ėmė fiksuoti neįprastai padidėjusį šių paukščių skaičių pamario krašte. Paprastai – vasaros gale. Baltieji garniai Kniaupo, Krokų lankos, Sausgalvių botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose, Rusnės saloje rugpjūčio gale ir rugsėjo pradžioje ima telktis netgi šimtais.
Šios sankaupos yra tarptautinės svarbos. Profesionalai tvirtina, jog Nemuno deltoje kasmet maitinasi iki dviejų procentų Centrinės ir Vakarų Europos perinčios populiacijos individų. Tiesa, perėjimui vietų baltieji garniai minėtuose draustiniuose nesirenka.
Bet besiilsinčius ar maisto ieškančius galima stebėti. Ir plaukiantiems upėmis, mariomis, ir važiuojantiems pamario keliais automobiliais ar dviračiais, ir keliaujantiems pėsčiomis.
Kormoranai žuvauja ir kaupia jėgas kelionei
Ornitologai tvirtina, jog padidėję baltųjų garnių būriai akivaizdžiai liudija – Pietų Europai būdingos rūšies paplitimo arealas dėl šiltėjančio klimato nesustabdomai plečiasi Šiaurės šalių kryptimi. Todėl pasiekė ir Nemuno deltą.
Bet daugiausia pamario krašte dabar – kormoranų. Jų – tūkstančiai. Ne tik Krokų lankos, Kniaupo zoologiniuose draustiniuose, bet ir Kintų žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, Nemuno priešakinėje deltoje. Taip yra, nes savo vadas lizduose jau užaugino didžiųjų kolonijų, esančių Kuršių marių pakrantėje ties Juodkrante ir Delmos upės žiotyse(Rusijos Kaliningrado sritis), paukščiai.
Dabar – palankiausias metas šiems žūklautojams sukaupti energiją prieš migracijos iššūkius. Ir jie nardo gelmėn, gaudydami žuvis, o poilsiui tupia ant savo ekskrementais nudegintų medžių.
Nemuno deltoje tokių dar nėra labai daug. Nedideliais ištisais guotais jie pakrantėse nudžiuvę tik prie Krokų lankos ežero ir Skirvytės upės. O prie Atmatos žiočių – vos vienas kitas. Kormoranų populiacijos skaitlingumą jau keletą metų pakankamai gerai reguliuoja gamtosaugininkai.
Tarptautinės svarbos būrių kriterijus Nemuno deltoje dabar, rudeninės paukščių migracijos metu, atitinka ir ausuotųjų kragų, susitelkusių sekliose Kuršių marių įlankose, Krokų lankos ežere, skaitlingumas. Ir ne tik jų. Poilsiui ir maitinimuisi čia telkiasi iš viso dvidešimties rūšių apie dvidešimt tūkstančių migruojančių vandens paukščių.
Ornitologai kelia sparnuočių gaudyklę
Ventės rago ornitologai jau ruošiasi paukščių žiedavimo pikui – kelia didžiąją, kaip teigiama, analogų pasaulyje neturinčią sparnuočių gaudyklę.
Didžioji paukščių gaudyklė Ventės rage pastatyta prieš 35 metus pagal tuometinio stoties vedėjo Leono Jezersko projektą. Ant 25 metrų aukščio stulpų iškelto tinklo ilgis – 113 metrų. Anga paukščiams įskristi – apie 70 metrų.
Pasak dabartinio stoties vadovo Vytauto Jusio, rudeninė paukščių migracija šiemet dėl itin šalto pavasario prasidėjo maždaug 10 dienų vėliau nei įprasta.
Pirmieji, dar birželį pradėjo skristi varnėnai. Dabar vyrauja įvairūs vabzdžiais mintantys sparnuočiai – lakštingalos, raibosios devynbalsės, kregždės, sniegenos, gegutės.
Grūdus lesančių paukščių migracija prasidės maždaug rugsėjo viduryje. Rudeninės migracijos pikas, pasak V. Jusio, turėtų būti apie rugsėjo 15 d.
Tada per dieną vidutiniškai sužieduojama po tūkstantį sparnuočių. Absoliutus rekordas buvo pasiektas prieš 11 metų – tada, rugsėjo 23 d., buvo sužieduota daugiau kaip 6,5 tūkst. sparnuočių.