Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė sako, kad dešimtus veiklos metus kooperatyvo nariai pasitiko su pakilia nuotaika ir puikiais rezultatais. Kooperatyvas nuo įsikūrimo pradžios išaugo 12 kartų: narių skaičius perkopė 300, o jų pagaminto pieno kiekis per metus pasiekė 6000 tonų.
Pasak E.Katutienės, kooperatyvo nariai pieno gamintojai – ūkininkai, turintys ir po kelias, ir po kelias dešimtis karvių, jaučiasi vienodai saugiai, nes kartu dirbti yra ir lengviau, ir naudingiau.
E.Katutienė sveikina visus pieno gamintojus – kooperatyvo „Pamario pienas“ narius su artėjančiomis Šv.Kalėdomis ir neabejoja, kad per kitus metus kooperatyvo narių skaičius ir pagaminto pieno kiekiai augs taip pat sparčiai, kaip ir iki šiol.
Geresnis atlygis
Nėra abejonės, kad pieno gamintojų geresnis gyvenimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sekasi parduoti savo ūkiuose pagamintą pieną.
Pasak E.Katutienės, kooperatyvo „Pamario pienas“ nariai jau kelerius metus už pagamintą pieną gauna stabilų atlygį – šiuo metu vidutiniškai už 1 litrą pieno nuo 0,85 iki 1,25 lito. Kainos nekinta, nesvarbu, kokių rūpesčių turi atskiri pieno perdirbėjai.
E.Katutienės nuomone, išsikovoti geresnes kainas kooperatyvo nariams pavyksta todėl, kad surinktas pienas yra parduodamas ne kuriai nors vienai perdirbimo įmonei, o tai, kuri moka stabilią ir didesnę kainą.
„Pamario pienas“ yra Lietuvos pieno gamintojų asociacijos „Karvutė“ narys. Šioje asociacijoje yra 15 pieno gamintojų kooperatyvų, tokių pat kaip „Pamario pienas“, suvienytomis jėgomis sugeba užsitikrinti geresnę produkcijos realizaciją.
Pasak E.Katutienės, naujais kooperatyvo nariais dažniausiai tampa tie pieno gamintojai – ūkininkai, kuriems atsibosta pavieniui kariauti dėl parduoto pieno kainos ir vėluojančių atsiskaitymų su atskirais supirkėjais ar perdirbimo įmonėmis.
Dažniausiai pavieniai smulkūs pieno gamintojai už parduodamą pieną gauna penktadaliu mažesnę kainą nei kooperatyvo nariai už tokios pat kokybės pieną.
Naujienos
Šie 2011 metai buvo paskelbti pieno kokybės metais, tačiau kitais metais reikalavimai pieno kokybei bus dar aukštesni. Todėl kooperatyvas „Pamario pienas“ nuo 2012 metų ketina įvesti „Ekstra“ klasės (iki 350 tūkst. somatinių ląstelių viename mililitre) pieno supirkimą. „Ekstra“ klasės pienas bus surenkamas į atskiras talpyklas, o už tokį pieną gamintojai gaus didesnę kainą.
Kad „Ekstra“ klasės pieno gamintojų tarp kooperatyvo narių būtų daugiau, bus organizuojami seminarai, dalinama literatūra, kaip pagerinti galvijų bandos sveikatingumą.
Kooperatyvo administracijoje jau svarstoma, kad vertėtų samdyti veterinarijos gydytoją, kuris vykdytų nuolatinę kooperatyvo narių galvijų veterinarinę priežiūrą.
Kita ne mažiau svarbi naujiena yra ta, kad kooperatyvas nuo Naujųjų metų pradės teikti naują paslaugą – organizuos kooperatyvo narių užaugintų galvijų supirkimą.
Visuotiniame kooperatyvo susirinkime buvo pritarta, kad „Pamario pienas“ kartu su LR Žemės ūkio rūmais, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, žemės ūkio kooperatyvu „Ėriškių pienas“, kooperatyvu „Pieno puta“ ir žemės ūkio kooperatine bendrove „Pieno gėlė“ steigtų antro lygio kooperatyvą „Baltic cattle“ („Baltijos galvijai“). Steigimo sutartis jau pasirašyta šių metų lapkričio mėnesį.
Šio kooperatyvo tikslas – palankesnėmis sąlygomis, be tarpininkų, supirkti kooperatyvo narių galvijų prieauglį ar galvijus, skirtus mėsai.
Lietuvoje yra 18 įmonių, supirkinėjančių gyvulius eksportui, o tik 8 iš jų turi tokios veiklos licenciją. Tikimasi, kad antrinio lygio kooperatyvas „Baltic cattle“ sugebės savo narių gyvulius supirkti aukštesnėmis kainomis ir taip prisidėti prie dar geresnio kooperatyvo narių verslo.
Tikimasi, kad tada ir likusieji galvijų supirkėjai, pajutę konkurenciją, mokės didesnes kainas už žemdirbių užaugintus gyvulius, teisingiau pasidalins gaunamu pelnu.
Prieš dešimtmetį taip atsitiko, kai neapsikentę neteisybės pieno gamintojai pradėjo kurti savo kooperatines bendroves.