Kiek metų pamariškiai jau klausosi aukščiausios šalies valdžios pažadų, kad štai jau tuoj tuoj bus pradedamos gilinti šių upių vagos, šiandien nebeprisimena nei kaimo turizmo sodybų šeimininkai, nei savivaldybės vadovai, nei apie tai nuolat rašantys žurnalistai.
Štai 2016-aisiais Šilutėje apsilankęs tuometis Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas tikino, kad pritaria Pakalnės – Rusnaitės upių žiočių valymo būtinybei, tik “neaišku, nei kada, nei iš ko”. Esą Europos Sąjungos finansavimas nėra „tam tinkama paskirtis“, o valstybės biudžetą reikia pamiršti. Jis tik aptakiai sakė, jog Lietuvoje jau yra patirties, kaip galima „išsilankstyti“…
2017-ųjų birželį pamarį aplankė jau kitas Aplinkos ministras ir kitas Kęstutis – dabartinis visos šalies žemdirbių “galvos skausmas” K. Navickas. Tačiau ir jis, ir jo palydovai tik priekaištavo Pamario turizmo verslininkams, kad šie esą blogai priima paukščių stebėtojus. Susirinkusiems turizmo verslininkams, lyg pirmokams jis aiškino, kad žmonės, susidomėję gamtiniu turizmu, rajono ūkiui gali atnešti naudos.
Pagaliau 2020-ųjų balandį situacija pristatyta ir Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai šis surengė nuotolinius susitikimus su regionų atstovais.
Ir tai tik menka dalis pamariškių iniciatyvų, įvairių ministrų vizitų ir pažadų pamariškiams.
Ar ir šįkart viskas nesibaigs tik pažadais?
Visą straipsnį skaitykite ketvirtadienio “Šilutės naujienose”.
