Šilutės rajonas, palyginti su aplinkiniais rajonais ir net su šalies vidurkiu, smarkiai pirmauja pagal neįgalių žmonių skaičių. Tokį pribloškiantį faktą sužinojo rajono Savivaldybės ir gydymo įstaigų vadovai, dalyvavę susitikime su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) direktoriumi Zdislavu Skvarciany.
Svečias pateikė jo kartu su dr. Romualdu Gurevičiumi atliktos studijos rezultatus, kurie įtikinamai byloja, jog mūsų rajone darbingo amžiaus žmonių grupėje neįgaliųjų yra dvigubai daugiau, nei, pavyzdžiui, gretimame Tauragės rajone.
Diskusijos dalyviai sutiko, kad tokie faktai verčia ieškoti priežasčių.
Mūsų Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus ta tema turi savų pastebėjimų ir jais noriai dalijasi su „Sveikatos šaltinio“ skaitytojais.
Lietuvos vidurkį smarkiai lenkiame
Minėta studija atlikta remiantis 2012 metų duomenimis. Jos duomenimis, 100 tūkstančių darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje tenka 764-912 pirmą kartą neįgalumo nustatymo atvejų. Mums gretimoje Tauragės savivaldybėje tokių atvejų fiksuojama šiek tiek daugiau nei 700, o Šilutės rajone šis skaičius dvigubai didesnis – siekia 1112-1374 atvejų.
Z.Skvarciany stebėjosi tokiu darbingo amžiaus pamariškių neįgalumo didėjimu ir išsakė įvairių minčių. Anot jo, galbūt mūsų krašto gydytojai turėtų išmokti neįgalumo dokumentus norintiems gauti pacientams, kurie akivaizdžiai nėra neįgalūs, ištarti griežtą „ne“, ir siuntimus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybas jiems rašyti kur kas atsakingiau.
Z.Skvarciany sakė, jog jo vadovaujamai tarnybai yra žinomi gydytojai, kurie tokius siuntimus rašo ypač lengva ranka. Jis perspėjo ateityje atsakingiau rašyti siuntimus į NDNT, nes už dokumentų klastojimą gresia net baudžiamoji atsakomybė.
Kai kuriose srityse neįgalumas mažas
Diskusijoje dalyvavę Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus ir Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus sutinka, kad pirmavimas pagal darbingo amžiaus, bet jau neįgalių žmonių skaičių garbės rajonui nedaro, ir medikai norėtų, kad neįgaliųjų būtų kuo mažiau.
M.Bartkus akcentuoja, kad panašus aukštas nedarbingumo darbingų žmonių tarpe rodiklis yra ir Palangos, Neringos, Šiaulių savivaldybėse.
Jis pastebi, kad Šilutės rajonas – labiau kaimiška vietovė, kurioje pramonės mažai, tad daug gyventojų, net miestelėnų, užsiima žemės ūkiu, dirba soduose, augina daržoves. O sunkus fizinis darbas yra rizikos faktorius.
Bet turime ir kuo pasidžiaugti. Pavyzdžiui, Šilutės rajone ypač mažas neįgalumo rodiklis onkologijos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų srityse – pagal dėl šių ligų skiriamą neįgalumą mes net nesiekiame šalies vidurkio.
Žemaičiai dirba, kol pajėgia
Vienas D.Steponkaus siūlymų, kaip mažinti neįgalumo lygį: reikėtų įvertinti neįgalumo besikreipiančio žmogaus darbo ir gyvenimo kokybę ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į žmogaus profesiją. Pavyzdžiui, protinį darbą dirbančiam žmogui darbingumo procentas dėl fizinės negalios būtų nustatomas atsižvelgiant į tai, kad jam ji trukdo ne taip labai, kaip, pavyzdžiui, dirbančiam fizinį darbą.
NDNT vadovo Z.Skvarciany nuomone, tokį pasiūlymą verta svarstyti, ir šalyje jau einama prie tokios tvarkos.
D.Steponkaus pastebėjimu, išskirtinis neįgalių žmonių daugėjimas Pamario krašte stebimas jau gal 10 metų. Pirmiausia šilutiškiai išsiskyrė ir net buvo puolami už tai, kad mūsų krašte suskaičiuota ypač daug tuberkulioze (TB) sergančių žmonių. Ir mūsų medikams teko ilgai įrodinėti, kad mūsų rajone yra (tuo metu buvo) TB sergančių vaikų sanatorija, ligoninė, o ir gydytojai dirbo aktyviai. Todėl ir buvo registruojama daug sergančiųjų.
Šilutės gydytojai vadovaujasi nuostata, kad sveiki žmonės neįgalumo gauti nesistengia ir dėl jo nesikreipia. Atvirkščiai, šilutiškiai, anot D.Steponkaus, yra tikri užsispyrę žemaičiai, jie savo ligą neigia ir dirba tol, kol pajėgia, o pas medikus suka tik tada, kai jau būna visai striuka.
Dar vienas faktas – Šilutės rajone yra gana nedidelis sergamumas, o tai irgi reiškia, kad žmonės tikrai dirba tol, kol pajėgia.
Išvaizda gali apgauti
Toli gražu ne visada ir žmogaus išvaizda išduoda, kad jis turi rimtų sveikatos problemų. Pas medikus ateina ir visai jaunų žmonių, kurie iš išvaizdos gali atrodyti sveiki. Bet jiems jau yra atliktos sudėtingos stuburo operacijos, yra rimti kojų pažeidimai. Tokiam žmogui net ir protinį, sėdimą darbą dirbti yra nelengva, nekalbant jau apie fizinį.
Ligoninės vadovo pastebėjimu, neteisinga neįgalumo didėjimą sieti ir su nedarbu, nes Šilutės rajone nedarbo rodikliai kaip tik nėra dideli, palyginti su šalies vidurkiu. Taigi gauti neįgalumą siekia ne tik bedarbiai.
Pamario krašto gyventojai pirmauja stuburo ir atramos – judėjimo aparato neįgalumo grupėje, jiems dažniausiai atsiranda stuburo ir sąnarių pažeidimų. Tai nekeista, mat gyvename ypač drėgno klimato zonoje.
Mūsų rajone didelis mirtingumas nuo išorinių priežasčių – avarijų, savižudybių, smurto. Be to, pirmaujame mirtingumo nuo alkoholio sukeltų ligų skaičiais.
Gydytojai gydys ir siųs į komisiją
D.Steponkaus nuomone, gydytojų pareiga yra gydyti ligonį ir aprašyti jo neįgalumo požymius, o ne nustatinėti jo darbingumo lygius – tam yra sukurta NDNT ir jos padaliniai.
Anot ligoninės vadovo, iš Klaipėdos NDN tarnybos atsigirstama, kad iš Šilutės atvažiuoja gerai ištirti pacientai ir jų dokumentai būna tinkamai parengti.
„Mes stengiamės padėti žmogui. Ir toliau ligonius gydysime, o jei reikės – ir į Nedarbingumo nustatymo komisiją siųsime, net jei tai ir blogins statistinius rajono rodiklius“, – sako D.Steponkus.
Ligoninės vadovas sako su kitais medikais ieškosiantis galimybių mažinti neįgaliųjų skaičių, skatinti žmones labiau rūpintis savo sveikata. Vienas tokių būdų, ypač pasitarnausiantis stuburo – atramos judėjimo aparato sveikatai, būtų Sporto centro statyba, kuriame daug šilutiškių galėtų lavinti savo kūną.