Pamąstyti apie tautos gyvybingumą kviečia fotografijose įamžinti piliakalniai

piliakalniu parodaKovo 20-ąją – Žemės dieną – H.Šojaus dvare (Lietuvininkų g. 4) atidaryta vilniečio, Lietuvos fotomenininkų  ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nario, fotografo Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“.

Dvaro erdvėse eksponuojama per 50 didžiulio formato nuotraukų, kuriose – iki šių dienų išlikę piliakalniai.

Paroda – su simboliniu aukuru

Atidaryme dalyvavusi bei fotografijų autorių pristačiusi Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasidžiaugė, kad šie nuostabūs vaizdai papuošė naujas muziejaus erdves. Jas dar labiau sušildė ir simbolinis aukuras, specialiai sukurtas parodai.
Anot nuotraukų autoriaus, šios parodos pirmieji kadrai atsirado prieš dešimt metų, kai įamžinti šalies piliakalnius pakvietė poetinių tekstų autorius Gintas Dabrišius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 2006 metų „Poezijos pavasario“ laureatas, ir jo brolis, miškininkas Petras Dabrišius.

Bendraudamas su parodos lankytojais A.Švenčionis uždegė ant aukuro pastatytas tris žvakes ir pagal senovinį lietuvių receptą pagamintus smilkalus.

Anot svečio, parodos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai: „būtsargiai“ – senas lietuviškas žodis, kurio reikšmė – savo būtovės (namų, ūkio, aplinkos) saugojimas. „Ar karas, badas, ar šiltinė – niekad neišeik, nepalik namų. It rupūžė įsirausk po pamatų akmeniu – sausrą žemėje ir danguje, sausrą žmonių širdyse iškentėk, pabūk ten palindęs. Maitinkis akmeniu ir akmenį namų maitink“, – tautos išgyvenimo filosofiją perteikė A.Švenčionis.

Susitikime su šilutiškiais fotografas pripažino, kad mūsų šalies piliakalniai jau daugybę kartų įvairiais rakursais fotografuoti, tačiau jis pabandė pažvelgti savaip: kai kur panaudodamas montažą ir sukurdamas miglotas, beveik fantastines vizijas, kai kur išgrynindamas spalvas ir pabrėždamas akimirkos paprastumą. Neįprastą nuotaiką ir archajiškumą įamžintoms piliakalnių akimirkos sukūrė ir poeto G. Dabrišiaus sukurti eilėraščiai, kurie taip pat eksponuojami šalia fotografijų.

Nekėlė į senovės laikus

Jaukiose H.Šojaus dvaro ekspozicijų salėse eksponuojamos piliakalnių fotografijos sukūrė magišką atmosferą. Užėjusieji į parodą buvo tarsi kviečiami pamedituoti, nusikelti į senuosius laikus, kur mūsų protėviai gyveno, gynė savo žemes, statė pilis, taip pat pamąstyti apie lietuvių tautos ir valstybės gyvybingumą.

Fotografijose subtiliai perteiktas metų ar paros laiko šviesos žaismas, aptinkama netikėtų ir todėl dar malonesnių lietuviško patriotizmo apraiškų, pavyzdžiui, ant vieno piliakalnio veržliai plevėsuojanti trispalvė, ant kito – deganti šiaudų iškamša ar istorinį gamtos kampelį apšviečianti ryški žvaigždė.

Pirmasis fotografijoje įamžintas piliakalnis davė įkvėpimą nesustoti. Nors fotografuojant teko susidurti su daugybe gamtos išdaigų, tačiau ir jos, pasak A.Švenčionio, buvo prasmingos.

Paklaustas apie ateities planus, fotografas sakė norintis pradėti fotografuoti senovės lietuvių mūšių vietas. Tai padaryti nebus paprasta, nes ne visos mūšių vietos yra tiksliai žinomos, o šiuo metu vietovės yra labai pasikeitusios. Tad kaip pavyks įamžinti, ar pavyks perteikti senąją protėvių dvasią iš buvusių mūšio laukų, fotografui A.Švenčioniui kol kas yra maloni kūrybinė užduotis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.