Sausio 15-ąją turi žinoti ir švęsti visa Lietuva, nes būtent tą dieną prieš 94-erius metus Lietuva surengė karinį žygį ir prisijungė Klaipėdos kraštą. Lietuva, nepabijojusi sudėtingos tarptautinės situacijos, įgyvendino neįtikėtiną istorinę jungtį – sujungė dvi Lietuvos dalis (Mažąją ir Didžiąją Lietuvas) ir tapo jūrine valstybe. Šis jaunos Lietuvos valstybės iškovojimas išliko iki šių dienų.
„Tikrai galime didžiuotis mūsų XX a.pradžios politikais, kariais, šauliais, jaunimu, kurie, rizikuodami tarptautiniu skandalu, savo gyvybe ir pan., surengė šį žygį ir pasiekė tai, ko nepavyko net Vytautui Didžiajam – prijungti Klaipėdą. Sveikinu visus ir kviečiu visus jus būti atsakingus už tuos 65 tūkst. kvadratinių kilometrų. Su Klaipėdos krašto diena!“ – tai Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojo Algirdo Gečo sveikinimas gimnazistams.
Panašūs Šilutės muziejaus darbuotųjų, mero Vytauto Laurinaičio pasididžiavimo žodžiai sekmadienį skambėjo Šilutės r. savivaldybės rūmų prieigose, prie paminklinio ženklo, skirto 1923 metų sausio sukilimo dalyviams.
Prie simbolinės sienelės išsirikiavo jaunieji šauliai ir kariškiai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis. Kone prieš šimtmetį vykusios karinės operacijos dalyviai pagerbti tylos minute, sužibo žvakelių ugnys, padėtos gėlės, sugriaudėjo kariškių ginklų salvės.
Atminimo akcijoje šįkart nebuvo jaunimo, bet Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Zdanevičienė priminė, kad net 50 gimnazistų sausio 15-osios išvakarėse ėjo į naktinį atminimo žygį 1923-ųjų metų sukilėlių keliais. Jaunuoliai žvarbią naktį pėsčiomis nukeliavo iš Priekulės į Klaipėdą.
Istorinės dienos renginiai persikėlė į Šilutės Hugo Šojaus muziejų. Ten pristatytas itin vertingas naujas istorinis leidinys – H.Woede „Burvalčių vėtrungės“, padėkota žmonėms, dovanojusiems istorinių eksponatų Šilutės muziejui, surengta dovanotų eksponatų paroda.