Kai ruduo persirita į paskutinį mėnesį, pamiškėse tarsi grybai ima dygti senos padangos. Girininkai su nerimu laukia padangų keitimo vajaus, nes žino, kad miškas ir vėl taps padangų sąvartynu, o tas padangas teks rinkti būtent jiems.
Jokios aikštelės, kurioje senos padangos iš gyventojų būtų priimamos nemokamai, nei Šilutėje, nei rajone nėra. Tad užuot palikę jas automobilių servisuose, daugelis vairuotojų renkasi bjaurią alternatyvą – palieka padangų krūvas tiesiog miškuose.
Į mišką – net sunkvežimiais
Norkaičių miškas – vienas tų, kurių plotai daugiausia siejasi su plentu Šilutė – Klaipėda. Girininkas Virginijus Jančauskas neslepia, kad miškuose ir pamiškėse paliekamų padangų problema Norkaičių girininkijoje – nemenka.
Pasak girininko, senos padangos tai vienur, tai kitur atsiranda visus metus, tačiau problemos masiškumas ypač išryškėja rudenį ir pavasarį, kada pagal Kelių eismo taisykles privalu pakeisti automobilių „ratus“.
„Būna, kad atveža ir padangas papila net sunkvežimiais. Vienais metais toks krovinys buvo atvežtas į Norkaičių poilsiavietę ir ten pat padegtas. Apsvilo pavėsinė, suoliukai…“, – pasakojo miškininkas.
V.Jančauskas sakė manantis, kad dideliais kiekiais padangų miškuose atsikrato autoservisai, kurie jas iš gyventojų dažnai priima už tam tikrą mokestį, siekiantį iki 20 litų. Tačiau surinktų pinigų išleisti padangų utilizavimui neskuba – mieliau juos priglaudžia savo kišenėje, o padangas išveža į mišką.
Žinoma, tai – tik spėlionės, tačiau miškininkai pastebėjo, kad didysis padangų mėtymo bet kur bumas kaip tik ir prasidėjo tada, kai buvo pradėtas rinkti padangų priėmimo mokestis.
Pagauti pažeidėjus, pasak V.Jančausko, sunku, nes dažniausiai negeri darbai vykdomi vakarais ar naktį. Tačiau girininkas perspėjo, kad nuo šiol pažeidėjų bus tykoma aktyviau, tad, ko gero, situacija gali ir keistis.
„Padangos ilgai neyra, bet jas išvežti iš miško būtina kuo skubiau, kad kas jų nepadegtų“, – aiškino girininkas.
Puotauja tarp šiukšlių
Šilutės girininkijos girininkas Edvardas Dvylis girininkijos miškuose irgi yra sulaukęs nemenkos „dovanėlės“: kažkas prieš kelerius metus miške išvertė apie 100 padangų.
Girininko akys jau ir dabar kliūva už šių „gėrybių“, tačiau sako, kad tokio pobūdžio šiukšlės – ne vienintelė problema.
Dabar ruduo, šaltoka, tad į mišką žmonės užsuka rečiau, tačiau pavasarį ir vasarą miške poilsiautojų nerūksta. Bėda ta, kad po savęs jie palieka ir nemenkus kalnus buitinių atliekų.
Nors miškų poilsiavietėse pastatyti konteineriai, pailsėję ir pavalgę žmonės, pakilę nuo stalų, tingi net kelis žingsnius iki šiukšliadėžių paėjėti, šiukšles meta ant žemės arba tiesiog palieka jas ant stalo.
E.Dvylis pasakojo, kad būna ir taip, jog maišeliai, indeliai nuo salotų, vienkartinės šakutės ir kitos šiukšlės ant žemės skrieja tiesiog pro pravertus automobilių langus.
„Jeigu bandai žmones sudrausminti, priėjęs paklausi, kodėl šiukšlės ant žemės mėtosi, visi ginasi, kad čia ne jie primėtė. Tačiau koks skirtumas, jie ar ne jie, negi malonu tarp atliekų sėdėti? Kiek konteinerių visur pristatyta, o šiukšles vis tiek meta ir veža į mišką. Mes, girininkai, turime svetimas šiukšles rankioti. Labai malonu…“ – ironizavo girininkas.
Tiki, kad situacija keisis
Ne paslaptis, kad dažnai dėl netvarkos ir šiukšlių miškuose kaltinamos urėdijos ir girininkai, o jie tik kantriai srebia nekultūringų žmonių privirtą košę.
Šilutės miškų urėdijos urėdas Stepas Bairašauskas pasakojo, kad visos miškuose ir pamiškėse surinktos padangos yra vežamos į urėdijos mechanines dirbtuves, iš kurių vėliau iškeliauja į Akmenėje esančią utilizavimo įmonę. Už svetimų padangų utilizavimą urėdija moka savomis lėšomis.
„Darom tvarką, ką padarysi… Nekultūringi žmonės piktavališkai šiukšlina, apsidairydami, ar niekas nemato“, – apgailestavo S.Bairašauskas.
Pasak urėdo, nors kol kas nepagautas ir nenubaustas nė vienas miško šiukšlintojas, miškai girininkų ir pagalbininkų dėka vis dėl to švarėja.
„Rengiame talkas, mokinius pasikviečiame. Atliekame šviečiamąją funkciją, nes tikėtina, kad mišką tvarkę vaikai jame niekada nešiukšlins, o gal ir kitus sudrausmins dėl tokių poelgių“, – svarstė urėdas.
S.Bairašauskas prisiminė, kaip kartą alkoholio padauginę jaunuoliai nuplėšė miško pavėsinės stogą, o jos viduryje susikūrė laužą. Pavargę nuo linksmybių „vyrai“ užmigo. Dar gerokai apgirtusius ryte juos rado eigulys ir perdavė policijai. Tačiau jaunuoliai dar buvo nepilnamečiai, tad bausmės jiems pavyko išvengti.
„Kultūros mums dar tikrai trūksta. Tačiau viltis, kad situacija ilgainiui keisis, dar gyva“, – sakė urėdas.