Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, viena dažniausių klaidų yra manymas, kad papildai naudingi visiems, nepriklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ar vartojamų vaistų. Bet kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus reikalinga ar saugu kitam.
Nuovargis ne visada vitaminų trūkumas
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško maisto papildų, yra nuovargis. Tačiau nuovargį gali lemti ne tik tam tikrų medžiagų trūkumas, bet ir miego stoka, užsitęsęs stresas, netinkama mityba ar įvairios sveikatos problemos.
Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jis neretai ieško greito sprendimo papildų pavidalu. Tačiau pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kodėl tas nuovargis atsirado. Galbūt žmogus per mažai miega, patiria daug streso, nepakankamai valgo, o gal yra sveikatos sutrikimų, kuriuos reikėtų įvertinti gydytojui. Maisto papildai neturėtų tapti būdu užmaskuoti problemą.
Į vaistinę kartais ateina žmonės, kurie jau būna susidarę nuomonę pagal internete perskaitytą informaciją ar socialinių tinklų rekomendacijas.
Kai vartojama per daug
Dažna klaida – kelių papildų vartojimas vienu metu, neįvertinant jų suderinamumo. Pasak vaistininkės, žmonės kartais vadovaujasi principu „daugiau reiškia geriau“, tačiau organizmui tai nebūtinai naudinga. Kai kurios medžiagos gali trikdyti viena kitos pasisavinimą arba keisti poveikį. Kalcis gali trukdyti geležies pasisavinimui, todėl šių medžiagų nereikėtų vartoti bet kaip ir bet kada. Taip pat svarbu įvertinti, kokius papildus žmogus jau vartoja, nes kartais skirtinguose produktuose kartojasi tos pačios veikliosios medžiagos. Tuomet kyla rizika gauti jį per daug.
Per didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali sukelti nemalonių simptomų – nuo virškinimo sutrikimų iki rimtesnių sveikatos problemų. Net įprasti vitaminai, vartojami neatsakingai, gali pakenkti, jei jų vartojama per daug. Todėl svarbu ne tik ką vartojame, bet ir kokiomis dozėmis, kiek laiko bei ar tam apskritai yra pagrindas.
Natūralu nereiškia saugu
Nemažai žmonių atsargiau vertina vaistus, tačiau kur kas drąsiau renkasi augalinius preparatus, žoleles ar kitus natūralius produktus. Bet natūrali kilmė nereiškia, kad priemonė negali sukelti šalutinio poveikio ar sąveikauti su kitais preparatais. Augaliniai preparatai taip pat turi aktyvių medžiagų, todėl juos reikėtų vartoti atsakingai.
Nuostata, kad jei priemonė natūrali, vadinasi saugi, nėra tiesa. Daugelis natūralių preparatų turi veikliųjų medžiagų, kurios gali paveikti organizmą, sukelti nepageidaujamų reakcijų ar sąveikauti su vartojamais vaistais.
Panaši problema kyla ir kai žmonės bando savarankiškai subalansuoti hormonų veiklą augaliniais preparatais. Nors kai kuriuos simptomus galima palengvinti, tai turėtų būti daroma įvertinus individualią situaciją.
Į vaistinę ateina apsisprendę
Vaistinėje tenka susidurti su atvejais, kai žmogus ateina jau apsisprendęs, ko jam reikia, nors jo savijautos priežastys nėra aiškios. „Būna, kad žmogus sako: man trūksta energijos, girdėjau, kad padeda ženšenis, duokite stipriausią dozę, dar reikėtų kažko kaulams ir vitamino D. Tačiau tokiu atveju pirmiausia reikėtų aiškintis, kodėl žmogus jaučiasi pavargęs. Galbūt tai susiję su miego trūkumu, stresu ar kitomis sveikatos priežastimis“, – akcentuoja vaistininkė.
Patariama pirmiausia įvertinti savo kasdienius įpročius, mitybą, miego kokybę, vartojamus vaistus ir tik tada spręsti, ar papildai reikalingi. Abejojant, verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
„Svarbiausia – nevartoti papildų „į priekį“ ir nekurti sau diagnozių pagal pavienius simptomus. Jeigu savijauta prasta ilgiau, kartojasi nuovargis, nemiga, virškinimo sutrikimai ar kiti simptomai, verta ieškoti priežasties, o ne pridėti dar vieną papildą į kasdienę rutiną“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
BNS inf.