Daugiabučius namus administruojančios įmonės „Šilutės būstas“ direktorius Aleksas Kvederis pranešė, kad ir šilutiškiai aktyviai dalyvavo VšĮ „Mūsų kiemas“ paskelbtame konkurse „Gražiausias gėlynas prie mūsų daugiabučio“.
Gražiausiu pripažintas Dariaus ir Girėno g. 18A namo gėlynas. Jį konkursui pristatęs namo gyventojas Valdemaras Tisaitis ne tik išgarsino savo kaimynių darbą, bet ir laimėjo du kvietimus apsilankyti VICHY vandens parke Vilniuje. Gėlynus tvarkiusioms moterims įteikti padėkos raštai „Už svarų indėlį gerinant daugiabučių aplinką“.
„Šilutės balduose“ dirbantis, piešti šaržus ir fotografuoti mėgstantis V.Tisaitis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad konkursui nusiuntęs apie 20 fotografijų su gražiausiais kaimynių gėlynų vaizdais.
Minėto daugiabučio namo gyventojos Danutė Stankienė, Svetlana Jurevičienė ir Stefanija Lileikienė pasakojo, kad net nežinojo, jog kaimynas taip išgarsins jų pastangas gražiau gyventi.
Dviejų laiptinių name yra 105 butai. Ne vienam kaimynui sumanymas papuošti kiemą gėlynais atrodė beprasmis ir trumpalaikis.
„Juk vis tiek viskas bus išvogta ar sutrypta“, – kalbėjo jie praeidami. Tačiau moterys buvo kantrios, pureno žemę, tręšė ir sodino gėlių daigus. Kai pasimatė pirmasis rezultatas – sužibo saulutės, išdygo kardeliai, jurginai, pražydo palergonijos – atsirado daugiau palaikančių kaimynų. Buvo ir tokių, kurie padovanojo vieną kitą daigą ar davė pinigų jiems įsigyti.
Moterys pasakojo, kad jos atranda vis daugiau laisvo laiko išeiti į kiemą ir prižiūrėti pasodintas gėles. Jos – jau pensininkės, todėl gėlynų priežiūra – tai savotiška mankšta ir galimybė daugiau pabendrauti.
Nors prižiūrėti daugiabučio gėlynus nėra paprastas užsiėmimas ir reikalauja kantrybės bei užsispyrimo, tačiau Danutė, Svetlana ir Stefanija tikisi, kad ir kitų šalia esančių daugiabučių gyventojai pasipuoš savo kiemus ir visur aplinka bus jaukesnė.
Kad miestiečiai, gyvenantys daugiabučiuose, nėra pratę puoselėti gėlynus, byloja ir tokios nuotaikingos istorijos. Moterys pasakojo, kad ne vienas iš kaimynų, kažkur ilgėliau pasisvečiavęs, namo grįžęs neatpažino savo kiemo. Netgi ėjo pasižiūrėti į namo numerį, kad įsitikintų, jog grįžo į savo kiemą.
Savo kaimyną Valdemarą kaimynės gyrė už iniciatyvumą. Pagyrimų jis nusipelnė ir už tai, kad karikatūromis sudrausmino rūkalius. „Nespėdavome laiptinėse kopti nuorūkas, – pasakojo moterys. – Bet kai kaimynas nupiešė linksmą karikatūrą, nuorūkų sumažėjo keliskart – juk niekas nenori būti panašus į tą kiaulę piešinyje.“
Valdemaras pasakojo, kad jį irgi piktino nuorūkos laiptinėje, todėl sugalvojo nupiešti karikatūrą. Piešė vakarais visą savaitę ir manė, kad ji kabės neilgiau kaip dieną. Bet karikatūra kabo jau daugiau nei du mėnesius, o rezultatas – pastebimai mažiau nuorūkų.