Nuo birželio 3 dienos priimamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „LEADER programa“ veiklos srities „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ vietos veiklos grupių (toliau – VVG) parengiamosios paramos (tarptautinių projektų inicijavimas) ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų paraiškos.
Tarptautinio bendradarbiavimo projektai skirti remti verslumo skatinimą, amatus, vaikų ir jaunimo stovyklų kūrybinių dirbtuvių organizavimą, kultūrinio ir istorinio paveldo puoselėjimą, bendrų regionų prekių ženklų kūrimą ir leidybą, turistinių maršrutų ženklinimą, naujų paslaugų kaimo vietovėse kūrimą ir kt.
Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Tikisi apčiuopiamų rezultatų
Tokį projektą pernai pradėjo vystyti Pasvalio rajono VVG. Tarptautiniame projekte „Gamtos ir pirčių tradicijų galia – tau, šeimai ir verslui!“, kuriame dalyvauja Lietuva, Latvija ir Estija, pristatomos pirčių tradicijos visose trijose Baltijos šalyse. Kaip pasakojo Pasvalio r. VVG pirmininkė vietos plėtros strategijos (toliau – VPS) administravimo vadovė Helena Simonaitienė, partneriais tapo iš viso penkių Baltijos šalių miestų VVG: Association Rural Partnership „Lielupe“ (Jelgava, Latvija), Association „Daugavpils and Ilukste Municipality’s Partnership „Kaimiņi“ (Daugpilis, Latvija), Association „Sateka“ (Gulbene, Latvija), Green Riverland Partnership NGO (Estija) ir Pasvalio rajono VVG.
Kaip aiškino H. Simonaitienė, lietuviai pristatys šaltos ir karštos vilnos pirties subtilybes, latviai – šeimos pirties ypatumus, estai – žolelių pirtį. Anot pašnekovės, pagrindinis projekto tikslas – integruoti pirčių naudą šeimos, žmogaus sveikatai ir verslui. Susitikimuose lietuviai atskleis vilnos pirties privalumus ir naudą. Latviai supažindins su tradicine medine pirtele, kurioje prausiasi tik šeimos nariai ir kurioje negali lankytis jokie prašalaičiai. Jie taip pat demonstruos vantų naudojimo galimybes, arbatos gėrimo ceremoniją po pirties ir aiškins pirties poveikį žmogaus fiziologijai. Estai dalysis savo išmintimi, kaip pirtyje naudoti žolelių terapiją – kaip atrinkti, paruošti žoleles ir jas naudoti. Anot VVG pirmininkės, visos šios patirtys bus integruojamos, apmokomi žmonės, kurie galės būti pirties meistrais ir projekte įgytas žinias panaudoti savo verslui kurti.
Paraiškos – keturiskart per metus
Kaip sakė LR žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos (ES) paramos skyriaus vyriausioji specialistė Monika Barnackienė, paraiškoms priimti taikoma tęstinė projektų priėmimo procedūra, t. y. per metus tarptautinių projektų paraiškos priimamos keturis kartus. Anot jos, toks būdas pasirinktas siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos kaimo vietovių VVG rasti tinkamų užsienio ir Lietuvos partnerių projektams ir radus ilgai nelaukti naujo paraiškų priėmimo. Specialistė informavo, jog 2019 metams skirta 1,1 mln. eurų paramos lėšų.
Pasak M. Barnackienės, tarptautinio bendradarbiavimo projektus gali įgyvendinti vietos veiklos grupės, jų skaičius viename projekte yra neribojamas. „Į projektus gali jungtis tiek ES valstybių VVG, tiek trečiųjų šalių VVG, taip pat sudarytos galimybės bendradarbiauti ne tik kaimo vietovių VVG, bet ir žuvininkystės regionų VVG bei miestų VVG, – sakė pašnekovė. – Tarptautinio bendradarbiavimo projektų temos gali būti labai įvairios, bet, žinoma, turi prisidėti prie kaimo plėtros programų ir konkrečių VVG vietos plėtros strategijų tikslų įgyvendinimo, pvz.: verslumo skatinimo, tradicinių amatų, kultūros puoselėjimo, vaikų ir jaunimo stovyklų, kūrybinių dirbtuvių organizavimo, veiklų, susijusių su inovacijomis, klimato kaitos švelninimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir kt.“
Yra naujovių
Specialistės teigimu, šiemet šiai veiklos sričiai įvesta šiek tiek naujovių. Pašnekovė informavo, jog veiklos srities „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas“ tarptautinio bendradarbiavimo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės yra taikomos nuo 2018 m.
„Rengiantis 2019 m. VVG bendradarbiavimo projektų paraiškų priėmimui, kartu su vietos veiklos grupių tinklu atlikti projektams įgyvendinti būtinų dokumentų supaprastinimai: atsisakyta duomenų, kuriais disponuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, informacijos, kuri nėra būtina sėkmingai įgyvendinti projektus, peržiūrėtas techninio pobūdžio formų pritaikymas, – teigė M. Barnackienė. – Atliktas tarptautiniams VVG projektams svarbus pakeitimas, kuriame numatyta galimybė projekto metu partneriams dalytis išlaidas. Šis keitimas sudaro galimybes supaprastinti tarptautinių projektų, kur yra daug skirtingų valstybių partnerių, įgyvendinimą. Taip pat jis supaprastina pirkimo procedūras, kurias turi atlikti tik vienas iš partnerių, pagal jo veiklos valstybės pirkimų tvarką.“
Turi būti kuriama nauda
Kaip dėstė pašnekovė, didžiausia paramos suma vienam projektui: techninei paramai – negali viršyti 3 000 eurų (finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų); VVG tarptautinio bendradarbiavimo projektui įgyvendinti – negali viršyti 100 tūkst. eurų (finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų išlaidų).
Anot specialistės, temų pasirinkimas yra atviras, tačiau bendradarbiavimo projektais turi būti kuriama pridėtinė vertė bendradarbiaujančių VVG teritorijoms, t. y. paprasti pasikeitimai patirtimi, pvz., tik partnerių lankymas nėra leidžiamas, kiekvienu projektu turi būti kuriamas rezultatas ir nauda.
Be to, M. Barnackienė pabrėžė, jog pirmumas teikiamas projektams, kurie sujungia daugiau ir kuo įvairesnių partnerių. Anot jos, šiais projektais siekiama skatinti kuo įdomesnius, inovatyvius projektus, sujungiančius įvairių vietovių ir sektorių VVG. Mažiausias tinkamų finansuoti projektų sukauptų balų skaičius – 40.
Taip pat pašnekovė priminė, kad aptariant reikalavimus paramai gauti svarbu atkreipti dėmesį, jog projektas turėtų prisidėti bent prie vieno ES politikos prioriteto ir tikslinės srities įgyvendinimo bei bent prie vieno ES kompleksinio tikslo ir bent prie vieno ES nacionalinių horizontaliųjų principo įgyvendinimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog pareiškėjas vienu metu gali įgyvendinti vieną tarptautinio bendradarbiavimo projektą kaip ir techninės paramos projektą (tarptautinio bendradarbiavimo projekto inicijavimui). Specialistė akcentavo, jog visi projektai privalo turėti koordinatorių. Pasak jos, yra numatomas reikalavimas ir partneriams, kad bent vienas partneris turėtų būti subjektas, veikiantis ES valstybėje narėje arba trečios šalies kaimo teritorijoje.
