Nuo rugsėjo 1 dienos įsigaliojo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms istatymas, kuris sudaro sąlygas jaunoms šeimoms gauti paramą, skirtą pirmojo šeimos būsto kredito daliai apmokėti arba pradiniam įnašui padengti.
Rugsėjo 4-osios duomenimis, dėl šios subsidijos jau kreipėsi 840 jaunų šeimų, iš kurių 14 – Šilutės rajono savivaldybėje. Skelbiama, kad pirminė valstybės biudžete numatyta lėšų suma – 2 mln. eurų – jau buvo padengta prašymų, pateiktų per pirmąsias tris rugsėjo 1-osios nakties valandas.
Ir nors sistemoje yra trukdžių, norinčiųjų pasinaudoti šia parama skaičius auga kasdien. Visgi ne visos jaunos šeimos šią subsidiją vertina palankiai ir galvoja, kad valstybė turėtų sugalvoti kitokių būdų padėti jaunoms šeimoms.
„Manau ši parama gerai toms šeimoms, kurios jau tvirtai apsisprendusios likti Šiluteje. Šiuo metu gyvenu čia, tačiau nežinau, kas laukia ateityje, galbūt išvažiuosiu į kitą miestą.
Be to, netekus darbo Šilutėje, jį kur kas sunkiau susirasti, o paskolą bankui reikėtų mokėti vistiek. Taigi būsi pririštas ir prie būsto, ir prie miesto. Visgi ar stosiu į eilę šiai paramai gauti, nežinau“, – savo nuomonę išsakė viena „Šilutes naujienų“ skaitytoja.
Kreipėsi 14 šilutiškių
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad iš 840 jaunų šeimų prašymų 111 buvo pateikta Kauno r. savivaldybėje, 73 prašymai – Klaipėdos r. savivaldybėje, 67 prašymai – Vilniaus r. savivaldybėje, Panevėžio miesto savivaldybėje – 47, likę 542 – kitose savivaldybėse.
Iš 840 prašymų jau priimti 185 prašymai, patenkinta – 27, atmesta – 120, apdorojama – 508.
Rugsėjo 4-osios duomenimis, Šilutės rajone buvo užregistruota 14 elektroninių prašymų. Tikėtina, šis skaičius šiandien jau didesnis. Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus Turto pokyrio vedėja Zita Tautvydienė pasakojo, kad dar prieš įstatymo įsigaliojimą, į skyrių kreipėsi daug žmonių, kurie domėjosi šiomis subsidijomis, klausė ką dar reikia pateikti prie prašymo. Šilutiškiai taip pat skundėsi, kad strigo SPIS programa, buvo sunku registruotis.
Šilutiškiai, kaip ir kitų regionų gyventojai, yra statomi į vieną bendrą eilę subsidijai gauti – taip numatyta įstatyme.
„Jaunos šeimos buvo labai aktyvios ir tai akivaizdžiai liudija mūsų pasiūlytos priemonės svarbą. Iš pirminių skaičių matome, kad regionuose egzistuoja didelis poreikis būstui, nes net 542 prašymai pateikti norint įsigyti būstą ne prie didmiesčių. Šiuo metu matome tikrąjį poreikį ir Vyriausybėje bei Seime ieškosime galimybių patenkinti jaunų šeimų poreikį į būstą“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Turi atitikti sąlygas
Pretenduoti į finansinę paskatą gali jaunos šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar mama nėra vyresni nei 35 metų. Jaunos šeimos nariai turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių žmonių apskaitą.
Finansinė paskata teikiama šeimoms pirmajam būstui pirkti ar statyti. Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Sklypo įsigijimui, kuriame jauna šeima planuoja statyti būstą, gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos.
Jaunoms šeimoms teikiamos tokios subsidijos: neauginančioms vaikų – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., auginančioms 2 vaikus – 25 proc., auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Gimus daugiau vaikų galima kreiptis dėl papildomos subsidijos. Kreipimosi metu jaunos šeimos nariai negali būti vyresni nei 35 metų, išskyrus atvejus, kai šeima susilaukia trečio ir daugiau vaikų – tuomet šeimos nariai negali būti vyresni nei 40 metų.
Finansinėms paskatoms pirmajam jaunų šeimų būstui įsigyti šiais metais numatyta 2 mln. eurų, 2019 m. – 4 mln., 2020 m. – 4 mln. eurų, 2021 m. – 4 mln. eurų. Tačiau numatytos lėšos bus koreguojamos įvertinus realų poreikį į būstą regionuose ir valstybės biudžeto galimybes.
Abejoja ar stoti į eilę
Išties informacijos apie šias subsidijas republikinėje žiniasklaidoje gausu, taigi jaunos šeimos su informacija susipažinę. „Šilutės naujienos“ domėjosi, kaip jos vertina šią paramą, ar ši piniginė parama svarbus svertas grįžti gyventi į regioną?
Šilutiškė Joana patenka tarp tų laimingųjų, kurie galėtų pasinaudoti šia valstybės parama. Jos šeima dar neturėjo pirmojo būsto, telpa ir į amžiaus rėmus. Ir nors moteris apsisprendusi gyventi Šilutėje, dėl to, ar kreiptis dėl šios subsidijos, rimtai galvoja.
Tarkim jos šeima nuspręstų pirkti butą, gautų 6000 eurų paramą iš valstybės, tačiau neaišku ar paskolą suteiktų bankas. Taip pat gąsdina įsipareigojimas dešimčiai metų neparduoti būsto. Juk neaišku, kaip gyvenimas per šį laikotarpį gali pasikeisti, kai kurių aplinkybių mes ir patys negalime prognozuoti.
Be to, darbo pasiūla Šilutėje kur kas mažesnė ir jį praradus būtų sunkiau susirasti, nei tarkime už 50 kilometrų esančioje Klaipėdoje.
Joana rimtai abejoja ar ši subsidija pritrauks jaunas šeimas, jau gyvenančias didmiesčiuose. Dauguma jos pažįstamų jau turi butus didžiuosiuose miestuose. O tie, kurie neturi, gyventi į Šilutę grįžtų tuomet, jeigu gautų gerą darbo pasiūlymą su geru užmokesčiu.
„Darbo stygius ir nedidelis užmokestis už jį gąsdina ir užsienyje gyvenančius draugus. Jie dažnai sako, kad grįžtų gyventi į Šilutę, jei galėtų gerai uždirbti. Taigi, ne subsidijos už būstą, o geri darbo pasiūlymai juos priviliotų į gimtąjį miestą“, – sako pašnekovė.
Pamatę sąlygas, nuleido rankas
Anksčiau Skandinavijoje gyvenęs Eivanas Maksvytis prieš metus su šeima atsikraustė į Šilutę, nes pamatė prasmę čia gyventi ir dirbti, realizuoti save. Pamatę informaciją apie subsidijas, jis, kartu su žmona pradėjo domėtis galimybėmis finansavimui gauti. Jau skaitydami pirmąsias sąlygas jie suprato, kad į šią paramą pretenduoti negalės, nes turi nekilnojamojo turto, Eivano žodžiais sakant, apgailėtinos būklės namuką. Norint gyventi jame, reikėtų investuoti tiek, kiek ir perkant butą.
„Pamatę šią sąlygą nuleidome rankas, pasijutome diskriminuojami. Tai kas, kad turime namuką, bet jame gyventi negalime“, – pasakojo jaunos šeimos galva.
Ir nors jo šeima pretenduoti į šią subsidiją negali, valstybės iniciatyvą padėti jaunoms šeimoms sveikina. Visgi, anot Eivano, ši strategija iki galo neišspręsta, nepasigilinta į detales. Juk jauni žmonės į didžiuosius miestus emigruoja ne dėl nekilnojamojo turto, jie ieško galimybių, dirbti, mokytis, ko dabar maži miestai negali pasiūlyti. Be to, į regioną atvažiavę jauni žmonės iškart įsigyti nekilnojamojo būsto neskuba, iš pradžių jie nuomojasi būstą, o tada sprendžia įsigyti ar ne.
Eivanas galvoja, kad valdžia turėtų vesti derybas su regioniniu verslu, ieškoti kompromiso mažinti mokesčius jaunų žmonių darbo vietoms. Gal tuomet jaunimas nuspręstų likti ir dirbti Šilutėje, o įmonės norėtų juos įdarbinti. Šiuo atveju būtų pagalvota apie jaunų žmonių gerovę.
Siūlo mažinti mokesčius
Jauniausias Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Tomas Budrikis sveikina Valstybės norą padėti jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būsta regionuose. Visgi šios subsidijos politikui kelia abejonių ir valdantiesiems jis siūlo plačiau pasižiūrėti į šią problemą. „Jaunos šeimos turės įsipareigoti 10 – čiai metų už šią finansinę pagalbą. Pavyzdžiui, maksimali suma, kuria galėtų pasinaudoti šilutiškiai, yra apie 5000 – 8000 eurų, tačiau tai tarsi labiau vienkartinė išmoka“, – svarsto T. Budrikis.
Anot jo, didmiesčiuose ar užsienyje gyvenantys kraštiečiai nesiryžtų dėl tokios finansinės paskatos atsisakyti savo darbo, veiklos ir grįžti į gimtąjį regioną. Ne paslaptis, kad darbo užmokestis Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje yra kur kas didesnis nei Šilutėje, o netekus darbo, didmiestyje jį surasti yra lengviau nei regione. Galbūt šios lengvatos jaunas šeimas viliotų labiau, jeigu kompensuojamos dalies procentai būtų didesni.
Anot Jaunimo reikalų tarybos pirmininko, valstybė turėtų remti ne tik jaunas šeimas, bet ir jaunus žmones, kurie tik baigę mokyklas emigruoja iš regionų ir dažniausiai negrįžta – kuria šeimas ir gyvenimus Lietuvos didmiesčiuose ar užsienio šalyse. T. Budrikis galvoja, kad valstybė jauniems žmonėms labiau padėtų taikydama mokesčių lengvatas. Tuomet ir darbdavys būtų suinteresuotas samdyti jauną žmogų, ir šis norėtų dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, savo regione, o ne kažkur išvažiuoti.