Prieš savaitę pranešta, kad Europos Komisija (EK) pagaliau patvirtino, kad skirs 9 mln. eurų paramą nukentėjusiems nuo liūčių Lietuvos ūkininkams. Bet informuojama, jog toji parama bus skiriama ne už praėjusius metus, kuomet nesibaigiančios liūtys sunaikino tūkstančius hektarų Lietuvos ūkininkų derliaus, bet… už šių metų pasėlius.
Tiems, kas dabar suka galvas manydami, jog kažko čia nesupranta, atsakome Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko žodžiais: „Jūs viską teisingai supratote: išties žadama kompensuoti vos menką dalį faktiškai nustatytos žalos, ir ne už praėjusių, o tik už šių metų derlių“.
Šilutės rajono žemdirbiai tokį sprendimą vadina „net nebepiktinančiu, o juokingu“ ir mano, kad jis nebuvo priimtas be šalies politikų įsikišimo, o „numesti tokį kaulą“ nutarta tik todėl, kad žemdirbius reikia bent kiek nuraminti prieš artėjantį jų suvažiavimą.
ES leidžia prisidėti ir šalies vyriausybei
„Europos Komisija nuo liūčių ir potvynių nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams skyrė 9 mln. 120 tūkst. eurų kompensaciją“, – tokį pranešimą Žemės ūkio ministerija išplatino sausio 25-ąją. Taip pat primenama, kad liūtys ir potvyniai pasėlius nuniokojo 2017 m. derliaus nuėmimo laiku rugpjūčio-spalio mėnesiais, o šalies Prezidentė, Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija į EK dėl žemdirbių nuostolių kompensavimo kreipėsi praėjusių metų spalio mėnesį.
Be kita ko, pranešime teigiama, kad Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos ūkininkams už hektarais skaičiuojamą plotą, kurio dėl 2017 m. spalio-rugpjūčio mėn. liūčių ir potvynių tose valstybėse narėse nebegalima naudoti žiemos sėjai, arba jau užsėtą, tačiau dėl minėtos priežasties prarastą 2018-2019 prekybos metų derliui auginti skirtą plotą,
Svarbu ir tai, kad ūkininkai tai pačiai žalai kompensuoti nebūtų gavę jokios nacionalinės paramos, draudimo išmokų arba ES finansinės paramos.
Vėliausia paramos išmokėjimo data numatyta 2018 m. rugsėjo 30-oji, tačiau ŽŪM esą stengsis tai padaryti kuo anksčiau. Visoms keturioms valstybėms narėms yra leidžiama ES paramos lėšas papildyti iki tokio pat dydžio nacionalinėmis priemokomis.
Ministerija pranešė, kad EK trims Baltijos šalims ir Suomijai iš viso skyrė 15 mln. eurų paramos, ir tai esąs galutinis sprendimas, po kurio bus dalinami pinigai. Iki šiol esą buvo tik neoficialus patvirtinimas.
Kaimo reikalų skyrius žino tą patį
„Bet mes ir dabar neturime jokio oficialaus rašto ar patvirtinimo“, – rankomis skėsteli Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.
Vedėjas irgi žino tik tiek, kad į Kaimo reikalų skyrių dėl pernai patirtos žalos kreipėsi apie pusantro šimto rajono ūkininkų, jie nurodė, kad nuo pernykščių liūčių nukentėjo apie 2000 hektarų jų pasėlių.
P.Budvytis taip pat žino, kad sumokėti ruošiamasi už 2017-ųjų rudenį pasėtus žiemkenčius, t.y., jau šių metų derlių. Ar pinigai pareis per Kaimo reikalų skyrių, ar bus pervedami tiesiogiai į ūkininkų sąskaitas, taip pat neaišku.
Ūkiui kliūtų po 20 eurų
„Jūs viską teisingai supratote. Mums irgi toks pranešimas buvo it smūgis iš giedro dangaus“, – nesusipratėliais pasijutusius žurnalistus nuramina Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Ilgametis mūsų krašto žemdirbių vadovas tokį sprendimą pavadina „net jau nebepiktinančiu – tiesiog juokingu“.
Pasak K.Andrijausko, Lietuvos žemės ūkio rūmai yra suskaičiavę, jog realūs nuostoliai, kuriuos Lietuvos žemdirbiams pernai realiai padarė gamta yra beveik… 200 milijonų eurų. Oficialiai buvo skelbiamas kur kas kuklesnis skaičius – esą žala siekė 50 mln. eurų.
„Kaip ten bebuvę, tie skiriami 9 milijonai greta dviejų anksčiau minėtų skaičių, sutikite – atrodo išties varganai ir labai nuo jų skiriasi. O dar juokingesnės sumos būtų, kai tuos 9 milijonus padalintume iš 60-ies šalies savivaldybių, ir šimto ar kelių šimtų kiekvienoje iš jų nuostolius patyrusių žemdirbių. Tikėkimės, kad turbūt kiekvienam ūkiui kliūtų po 20 eurų?..“ – vis neprarasdamas humoro jausmo skaičius dėlioja K.Andrijauskas.
Pašnekovo nuomone, yra akivaizdu, kad situaciją „moderavo“ mūsų šalies politikai, nes, anot jo, vienašališkai, be Lietuvos valdančiųjų Europos Komisija tokių sprendimų nedaro.
„Tai grynas politikavimas. Ir tikrai nereikia matematinių gebėjimų, kad suvoktum, jog pretenduoti į paramą ir dabar gali tik pačios didžiausios bendrovės, kurios gali užsėti kokį 1000 ha. Tik didieji tą paramą susišluos, o taip sumanyta tik tam, kad nereikėtų mokėti tų 50-ies milijonų“, – mano jis.
Nusprendė nutildyti prieš suvažiavimą?
Ir K.Andrijauskas, ir kai kurie kiti LŪS Šilutės skyriaus nariai įsitikinę, kad bent tokį gabaliuką žemdirbiams nutarta atriekti tuomet, kai buvo nutarta vasario 9-ąją Jonavoje surengti visuotinį suvažiavimą.
„Mus norima nutildyti bent prieš suvažiavimą“, – sako LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas.
Vakar į LŪS Šilutės skyriaus būstinę susirinkę Šilutės rajono žemdirbiai aptarė pasirengimą suvažiavimui, išsirinko delegatus. Kelionei į Jonavą šilutiškiai užsisakė 2 autobusus, planuojama, kad rajoną suvažiavime atstovaus apie 100 krašto ūkininkų.