Sukčiai įžūlėja ir tobulėja. Jie jau nebesitenkina skambučiais ir pranešimais apie į bėdą patekusius artimuosius. Sukčiavimo schemos keičiasi: sukčiai „parduoda“ nesamus daiktus, telefonu apsimeta tiek banko, tiek policijos pareigūnais, ir bando „prakišti“ netikras eurų kupiūras. Nesibodima vogti net ir iš neįgalių vaikų.
Šilutės r. policijos komisariate jau šiemet registruoti net trys sukčiavimo atvejai.
Atsiskaitė netikrais pinigais
Šilutės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Jurgita Nausėdienė pasakoja, kad net du iš minėtų atvejų susiję su netikrais pinigais. Pirmu atveju sukčiams pavyko apgauti picų išvežiotoją, kuriam, atsiskaitant už atvežtas picas buvo paduota suvenyrinė, iš rusiškų šokoladukų pakuotės išimta 100 eurų kupiūra. Kad pinigai netikri, picerijos darbuotojas pastebėjo tik grįžęs į darbo vietą, prieš dedant juos į kasą, patikrinus specialiu aparatu.
Prieš porą savaičių netikra 200 eurų kupiūra buvo perduota taksistui. Jis neturėjo grąžos, tad per raciją išsikvietė kolegą, kuris šiuos pinigus dar ir pakeitė. Nei vienas, nei kitas taksistai nepastebėjo, kad eurai yra netikri – taip pat suvenyriniai.
Dar vienas rajono gyventojas sulaukė pranešimo, kad loterijoje laimėjo 1000 eurų, ir gyventojų pajamų mokestį gali sumokėti vienkartiniais „Labas“ papildymais, kurių kodus turi padiktuoti loterijai.
Dėl visų šių įvykių pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Pirko nesamus daiktus
Praėjusiais, 2018-ais metais, komisariate registruota 16 sukčiavimo atvejų. Dažniausiai gyventojai nukentėjo „pirkdami“ neegzistuojančius daiktus, susigundę internete rastais skelbimais. Pardavėjai paprašydavo pervesti avansus, kurie siekdavo nuo 200 iki 1500 eurų. Ir, žinoma, vėliau pirkėjai būdavo užblokuojami: likdavo ir be prekės, ir be pinigų.
Antroje metų pusėje itin intensyviai visoje Lietuvoje darbavosi viena „įmonė“, gundžiusi pirkėjus skelbimais apie pigiau nei rinkos kaina parduodamus telefonus. Ant sukčių jauko užkibo ir šilutiškiai. Nemažai žmonių nusvilo „pirkdami“ padangas, įvairias kompiuterių detales, automobilius.
2017 metais sukčiavimo atvejų būta daugiau – 16. Tačiau tuomet sukčiai dar naudojosi dabar jau gerai žinoma schema: bandydami iš žmonių išgauti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės arba pranešdami, kad artimas žmogus papuolė į bėdą ir jam pagelbėti galima tik sumokėjus tam tikrą pinigų sumą.
Lyg anekdotinės situacijos atrodo pasakojimai, kai senyvo amžiaus žmonės gelbėdavo nelaimės ištiktus sūnus, dukras ar anūkus, kai iš tikro tokių net neturėdavo.
J. Nausėdienė pamena, kad ir Šilutės rajone senyvo amžiaus moteris laiptinėje yra įdavusi sukčiams pinigus už neva anūkės padarytą nusižengimą – nuo laiptų nustumtą mergaitę. Apie nelaimingą nutikimą šeimoje nukentėjusioji papasakojo kaimynei, kuri senolei priminė, kad ši neturinti anūkės.
Tais pačiais metais keli žmonės nukentėjo patikėję pranešimais, kad į jų sąskaitas yra pervesti netikri pinigai, ir į namus užsukę policijos pareigūnai pakeis juos tikrais.
Išaiškintas ir vienas siekimo pasipelnyti atvejis, kai vos tik spėjęs apsidrausti šilutiškis pranešė draudimo bendrovei buvęs užpultas ir sumuštas, bei siekė gauti kompensaciją. Tačiau jo melas greitai išaiškėjo, nes toks įvykis nebuvo registruotas policijoje – vyras, būdamas girtas, susižalojo pats.
Bandė apvogti neįgalius vaikus
Metų gale telefoninio sukčiaus skambučio sulaukė ir „Šilutės naujienų“ žurnalistė, kuri savo sergančiai dukrai yra įkūrusi paramos ir labdaros fondą. Vėliau skambučių iš to paties numerio sulaukė ir daugelio kitų sergančių vaikų tėvai.
Akivaizdu, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai paskelbus, kokios paramos sumos buvo pervestos į fondus, sukčiai tuo metu nusitaikė į socialiai pažeidžiamiausią visuomenės grupę – sunkiai sergančių vaikų tėvus.
Žurnalistei paskambinęs vyras prisistatė esantis „Swed“ banko prevencinio poskyrio darbuotojas, ir informavo, kad iš jos sąskaitos buvo net penkis kartus bandyta padaryti pavedimą žmogui, kurio ji net nepažįsta. Vyras atkakliai klausinėjo, ar ji niekam nedavusi prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų. Tačiau galiausiai supratęs, kad nieko nepeš, pats metė telefono ragelį.
Deja, iš to paties telefono numerio skambučio sulaukusi kita sergančio vaiko mama šiam padiktavo ne tik vaikui įkurto fondo, bet ir asmeninės banko sąskaitos prisijungimo duomenis.
„Vyras prisistatė policijos tyrėju ir pasakė, kad buvo sulaikytas asmuo, pas kurį rasta atšviesta mano asmens tapatybės kortelės kopija. Žinojo, kur aš gyvenu, kur dirbu, ir kad visai neseniai viešėjau kitame mieste – Šiauliuose. Išssigandau, nes Šiauliuose šventėme draugų vaiko gimtadienį, ir mano rankinė tikrai buvo numesta žaidimų kambaryje. Iš karto pradėjau galvoti, kad greičiausiai tuo metu vagis kažkaip sugebėjo atsišviesti mano asmens tapatybės kortelę“ – pasakojo nukentėjusioji Eglė.
Ji sukčiui padiktavo prisijungimus tiek prie savo asmeninės, tiek prie paramos fondo sąskaitos. Ir tik padėjusi telefono ragelį, sako lyg atsipeikėjusi iš transo, ir puolė tikrinti banko sąskaitas. Pinigai, skirti vaiko gydymui, dar tebebuvo vietoje – sukčius moteriai skambino po 16 valandos, o pagal naują tvarką, pavedimai į kitą banką, padaryti po ketvirtos valandos popiet, yra pervedami tik kitos dienos rytą. Eglė greit paskambino į banką, papasakojo visą situaciją ir bankas šią operaciją išvis nutraukė.
Tačiau iš asmeninės moters sąskaitos, deja, jau buvo iššluota pusantro tūkstančio eurų. Eglė kreipėsi į policiją. „Pareigūnai stebėjosi, kaip aš, jauna ir išsilavinusi moteris, galėjau taip lengvai užkibti ant kabliuko“, – prisiminė Eglė.
Tiesa, vėliau jai visgi pavyko atgauti ir prarastas asmenines lėšas, kai policijos pareigūnai susekė pinigų judėjimą ir prie bankomato sulaikė jų nusiimti atėjusį vyrą. Paaiškėjo, kad jis – tiesiog tarpinė grandis visoje nusikaltimo schemoje. Vyriškio tiesiog buvo paprašyta į sąskaitą priimti pavedimą, ir už tai pažadėtas tam tikras procentas.
Klesti smulkaus sukčiavimo atvejai
Šilutės PK Veiklos skyriaus viršininkė J. Nausėdienė atkreipia dėmesį, kad gyventojai nesusigundytų viešojoje erdvėje plintančiais pasiūlymais greitai užsidirbti, kai pateikiama tik viena sąlyga – turėti veikiančią banko sąskaitą. Skelbimų autoriai pasakoja, kad jų pačių banko kortelėse pasiektas limitas, tad jie kurį laiką negalės jomis naudotis, ir prašo kito žmogaus „išnuomoti“ sąskaitą.
Būtent taip sukčiai į savo veiklą įtraukia niekuo dėtus žmones, kuriems vėliau tenka aiškintis policijos komiariate, ir ne savo noru tapti nusikaltimų bendrininkais.
„Turėjome atvejį, kai buvo pardavinėjami neegzistuojantys bilietai į garsaus atlikėjo koncertą. Mergina, į kurios sąskaitą buvo pervedami pinigai, prisipažino, kad kažkam tarpininkavo“, – pasakojo J. Nausėdienė.
Pareigūnė pabrėžė, kad ikiteisminiai tyrimai pradedami tuomet, kai žala siekia ne mažiau nei 150 eurų. Todėl vis dar klesti smulkaus sukčiavimo atvejai, kai žmonės perka daiktus internetu, prieš tai jų realiai neapžiūrėję.
„Žmonės vis tiek labai patiklūs, kad ir kiek garsiai ir dažnai kalbėtume apie įvairius galimus atvejus. Internete veikia įvairūs šeimų ir mamų klubai – puiki terpė aferistams“, – perspėja J. Nausėdienė.
Dar viena blogybė, kurią pastebi Veiklos skyriaus viršininkė – per daug asmeninės informacijos pateikiame socialiniuose tinkluose. Tad sukčiams, ypač telefoniniams, itin nesunku susekti kuo domimės, ką dirbame, kur lankomės. Mėgėjai skelbti naujienas apie savo keliones ir išvykas – tikras lobis ir vagims.
Susigundė gydymo seansais
Itin skaudžiai nuo sukčių pernai nukentėjo ir kito rajono – Mažeikių gyventoja. Patikėjusi internete rastu skelbimu apie magiškus gydomuosius seansus, 69 metų amžiaus moteris rugsėjo – gruodžio mėnesiais į Ukrainos piliečio nurodytą sąskaitą 13 kartų įvairiomis sumomis pervedė daugiau kaip 26 tūkstančius eurų. Moteriai buvo pasakyta, kad gydymas pavyks tik tada, kai jos nevaržys finansiniai įsipareigojimai. Mažeikiškei net buvo atsiųstas garantinis raštas apie pinigų grąžinimą gydymui pasibaigus. Žinoma, pinigų niekas moteriai nebegrąžino, o ir sveikata po tokio „gydymo“ vargu ar galėjo pagerėti…