Parengti Kultūros ir pramogų centro rekonstrukcijos projektai – tik įžanginis žingsnis

architektai1Jau keli mėnesiai kultūrinius renginius lankantys šilutiškiai gali susipažinti su architektų idėjomis, kaip netolimoje ateityje galėtų atrodyti rekonstruotas Šilutės kultūros ir pramogų centras (KPC).

Surengtas šių projektinių darbų pristatymas visuomenei, į kurį atvyko pernai Šilutėje surengto plenero metu rekonstrukcijos idėjas gliaudę ir jos maketus kūrę Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojai bei studijas baigiantys studentai – būsimieji architektai. Bet Šilutės visuomenės atstovų jis nesudomino: be KPC darbuotojų, kelių vietos architektų ir žiniasklaidos darbininkų daugiau besidominčiųjų nebuvo.

Rekonstrukcijos reikia verkiant

Šilutės KPC pastatas statytas 1987 metais, ir tuomet jis, žinoma, buvo modernus. Tačiau per kelis savo gyvavimo dešimtmečius didesnio remonto pastatas nematė. Todėl jau keletas metų centro vadovai priversti melsti Savivaldybę pinigų tai vienur, tai kitur prakiurus stogui ar vamzdynams.

KPC vadovė Jūratė Pancerova pasakojo, jog pernai prakiurus stogui prireikė 30 tūkstančių litų. Už juos suremontuota tik dalis stogo, o užkulisiuose ir dabar lyjant vanduo merkia lubas ir sienas.

Neseniai verkiant prireikė tvarkyti nuotekų tinklus, ir tam vėl prašyta 40 tūkst. litų. O jei kultūrininkai sumanytų pakeisti visiškai susidėvėjusias scenos užuolaidas, tam turėtų gauti apie 100 tūkstantėlių.

Apie scenos grindų keitimo kaštus J.Pancerova bijo ir galvoti.

„Rekonstrukcijos reikia verkiant“, – reziumuoja KPC direktorė ir tikisi, kad galbūt netolimoje ateityje šios jaunųjų architektų pateiktos idėjos virs konkrečiais techniniais centro rekonstrukcijos projektais.

Reikėtų 11 milijonų litų

J.Pancerova svajoja, kad būtų labai gerai, jei techninis pastato rekonstrukcijos projektas būtų pradėtas rengti jau kitais metais. Mat Lietuvos kultūros ministerija gauna apie 300 milijonų litų ES paramos visos šalies kultūros įstaigų infrastruktūros ir kultūros paveldo objektų sutvarkymui.

Tad dabar, pasak J.Pancerovos, aiškinamasi, koks būtų atskirų savivaldybių poreikis.

Šilutiškiai vasarį irgi išsiuntė į ministeriją pirminę paraišką, kurioje nurodė, kokios sumos reikėtų jų centro rekonstrukcijai, visai įrangai ir centro ateities vizijai įgyvendinti. Šilutiškių preliminariais paskaičiavimais, tam reikėtų apie 11 milijonų litų.

Jei šilutiškiams pavyktų gauti lėšų rekonstrukcijai, Savivaldybei tereikėtų pridėti 15 proc. Beje, ši suma gali būti mažinama, nes dalis jos bus finansuojama iš valstybės biudžeto.

Profesoriai džiaugėsi šilutiškių idėjakpc rekonstrukcija benetis

Į Šilutę atvykęs mūsų kraštietis, prieš kelis dešimtmečius rajono vyriausiuoju architektu dirbęs (tiesa, tuomet KPC pastatas dar nebuvo statomas), dabar VGTU Architektūros katedros docentas Linas Naujokaitis pasidžiaugė galimybe prisiliesti, jo žodžiais tariant, prie šio unikalaus miesto.

„Šilutė yra tas Lietuvos kampas, kuris iš kitų išsiskiria profesionalia architektūra. Šilutės urbanistinis derinys yra unikalus ir todėl reikalauja ypatingo dėmesio“, – sakė svečias.

Jis pasidžiaugė ir tuo, kad pernai idėjų plenerą surengę šilutiškiai sugebėjo įtraukti ir studentus, kuriems taip buvo duota labai konkreti užduotis. Tris dienas dirbę studentai turėjo pasukti galvas ne tik dėl to, kaip renovuoti pastatą, bet ir kaip jį pritaikyti konkrečiai istorinei erdvei. O joje – ir H.Šojaus dvaro pastatų kompleksas, ir kiti kultūros paveldo statiniai.

L.Naujokaičio kolega profesorius Gintaras Čaikauskas irgi dėkojo šilutiškiams, parodžiusiems tokią, anot jo, drąsią iniciatyvą, kuri leido studentams pajusti realias jų būsimo darbo problemas. O kaip tik taip, anot profesoriaus, jie ir turi būti ruošiami darbui.

„Ne paslaptis – būna mums ir temų bado laikai, tad linkėčiau, kad ir kitos šalies savivaldybės užsikrėstų jūsų iniciatyva“, – kalbėjo G.Čaikauskas.

Šilutės savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis architektas Edmundas Benetis pakvietė visus 11 darbų (vienas iš jų – Savivaldybės pastato rekonstrukcijos) autorius išsakyti, „kas dar dainoj nesudėta“, t.y., pristatyti savuosius darbus ir pakomentuoti siūlomas idėjas.

Studentai kalbėjo apie tai, kaip jiems sekėsi dirbant prisitaikyti prie Šilutės gamtinio ir istorinio konteksto, atsakė į klausimus.

Reikia ir politinių sprendimų

Rajono vyr. architektas Edmundas Benetis pasidžiaugė VGTU dėstytojų indėliu ir kad sugebėta vykusiai panaudoti ir studentų potencialą, bet pabrėžė, kad labai džiūgauti kultūrininkai dar neturėtų.

„Iki konkrečios rekonstrukcijos dar ilgas kelias“, – sakė E.Benetis, „Šilutės naujienų“ klausiamas, kada gi pagaliau prasidės rekonstrukcija.

„Jei pasakėm „A“, sakykime ir „B“, sutvarkėm H.Šojaus dvarą, tvarkykimės ir toliau po truputį. Juk ši Šilutės vieta yra mūsų administracinis – kultūrinis centras“, – sakė jis.

Bet kartu pridūrė, kad rajono architektai, deja, pinigų neskirsto, ir tolesnis Šilutės senamiesčio tvarkymas pajudės tik tada, kai tam pritars politikai.

„Bet gal lašas po lašo?..“ – viltingai užbaigė ir E.Benetis.