Paribio Mykolinės – dviejų kultūrų sugyvenimo pavyzdys

Mykolines muge vezimeKai daržuose užauga morkos, burokai ir voratinklius pradeda vynioti Bobų vasara, visa plati Žemaičių Naumiesčio seniūnijos apylinkė ir čia gyvenančiųjų bičiuliai iš toliau renkasi į Mykolines.

Šiemet ši šventė tapo tikra paribio miestelio sueiga, kurioje vietos radosi dviem kultūroms – žemaičių ir lietuvininkų, o karaliavo rudens gėrybės: parubežio gyventojų, šišioniškių ir žemaičių, stalai net lūžo nuo gardžių patiekalų.

O laimės ir sėkmės linkėjimus savo svečiams dalinti šeimininkams padėjo… lazdynas: jis puošė sceną, jo vaisius dalijant šišioniškiams ir žemaičiams spręsta, kuris svečias kuriuos labiau myli, riešutų statinaitė išdalinta ir visiems žiūrovams.

Pagerbti ir darbščiausi ūkininkai, iniciatyviausi bendruomenės talkininkai, kas be ko – ir varduvininkai Mykolai.

Į šventę pateko tik prasibrovę pro muitinę

Visiems, atvykusiems į šiųmetes Mykolines, dar Žaliojo kalno papėdėje tapo aišku, jog nepaklydo, mat iš karto atsitrenkė į mykolines Paribio stalasmuitininkų postą. Kiekvienam teko deklaruoti ir vežamas prekes, ir – jei kas – dar ir muito mokestį susimokėti. Į kalbas nesileidžiančios „muitininkės“ – Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio muziejininkės – vienodai atidžiai krėtė tiek pėsčiuosius, tiek ratuotus, o aptikusios kokią „nelegalią“ prekę čia pat dėjo ją ant svarstyklių ir svėrė įspūdingu „svarsčiu“ – neregėto dydžio svogūnu.

Tie, kam nepavyko prasibrauti pro muitinę, su paribio miestelio gyvenimo atspindžiais galėjo susipažinti nebent grįžę į miestelio muziejų, kur surengta paroda šia tema.

Kiti laimingieji pirmiausia suko prie čia pat išstatytos visokių raibų, plunksnuotų ir pūkuotų, garbanotų ir kudakuojančių dekoratyvinių paukščių parodos. Ir vaikai, ir suaugusieji negalėjo atsigėrėti įvairiausių vištaičių ir balandžių grožiu.

Veikė ir rudeninių žemės ūkio gėrybių jomarkas, prekeivių vežimaičiai ir stalai buvo nukrauti visu tuo, ką šiemet jiems pavyko užauginti. Vieni pirko, kiti gėrėjosi, treti bent šalia ūkininkų arkliukų fotografavosi.

Kuo pasigėrėti ir dėl ko piniginę atverti buvo ir užkopus ant Žaliojo kalno, kur jau nuo pavakarės degė laužai ir garavo puodai. Ilgo parubežio stalo šeimininkai, prie kurio triūsė ir naumiestiškiai, ir Kulėšų, Degučių, Kadagiškių kaimų žmonės, kaitė žuvienę ir kopūstienę su bulvėmis, pjaustė spirgučius ir daržoves šiupiniui, dėjo ant stalo kafijos ir giros ąsočius bei gardžia Irenos Krutikovienės virta uogiene užpiltus vofelius (vaflius).

Svetingai kviečiami prie stalų svečiai klausė, negi gaspadinės visiems išteks tų vaišių. „Didelį būrį jau pamaitinome, dar didesnį pamaitinsime“, – smagiai atsakinėjo jos.

Buvo dėl ko atverti piniginę

Mykolines zemaiciai kepaKaršta buvo ir žemaičių kiemelyje, kur visas būrys Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojų didžiulėje keptuvėje vieningai maišė riebią kiaušinienę. „200 kiaušinių atsinešėme, visiems pakaks“, – ramino jos skeptikus, svarstančius, ar ilgam čia tos kiaušinienės užteks.

Vaišės lindo visiems, mat tuo pat metu scenoje vienas po kito maršus trenkė ir dainas traukė „Žaliakalnio“, „Lolytėlės“, „Pilutės“ muzikantai, sukosi „Juknaičių“ ir „Šalnos“ šokėjai.

Pasisotinę svečiai galėjo įsigyti naumiestiškės Danutės Zaveckaitės surinktų uogų ir grybų, česnakų ir svogūnų, grūšių (kriaušių) ir jau žiemai paruoštų krienų. „Prekyba šiemet blogesnė nei pernai, matyt, žmonės labai eurus taupo“, – sakė pakalbinta Danutė.

Toliau rikiavosi Gerumo namų moterys, kaip ir kiekvienoje šventėje, surengusios loteriją be pralaimėjimų ir renkančios aukas skurdžiai gyvenantiems ir sergantiems naumiestiškiams.

Naumiestiškių be medaus ir šiemet nepaliko kasmet čia atvykstantys Pagrynių bitininko Prano Petrošiaus šeimynykščiai, Žemaičių Naumiestyje jau turintys kasmetinių savo pirkėjų. Kiti prekybininkai siūlė įvairiausių duonos gaminių, rusniškiai atgabeno žuvies, buvo galima įsigyti ir nuo visų negalių padedančių Virgilijaus Skirkevičiaus vaistažolių, o stebint tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių darbą buvo galima išmokti lieti natūralaus vaško žvakes, pasigaminti indus iš šiaudų bei puokštes iš rudeniškų lapų.

Apdovanoti „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai

Artėjant 18 valandai šventės vedėjų pora Indrė Skablauskaitė ir Valerijonas Krutikovas, šiemet pasiskelbę Kviesliu žemaičiu ir Mykolines metu ukininkaiPiršliene – Kalės liežuviu (mat taip šiame krašte buvo vadinamos daug šnekančios piršlienės), prie scenos kvietė aukščiausius svečius – Seimo narius, savivaldybės ir seniūnijos atstovus.

Šventės gaspadorius seniūnas Jonas Budreckas pasidžiaugė, kad naumiestiškių šventė tapo „daugiašake ir daugiafunkce“ – sujungė Mažąją Lietuvą su Didžiąja Žemaitija. Jis, kaip visada, negailėjo pagyrų savo žmonėms: geriems ūkininkams ir vaišingiems gaspadoriams.

Seniūnas pasidžiaugė, kad II vietą šiemetinio rajono „Metų ūkio“ konkurse iškovojo jo seniūnijos Degučių kaime gyvenantys žinomi braškininkai Albina ir Romas Undžiai, o Nacionalinės mokėjimo agentūros konkurse smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijoje nugalėjo Makių kaime uoginių kultūrų ūkį puoselėjantys Laima ir Steponas Mockai.

Anot J.Budrecko, naumiestiškiams sekasi ir prekyba, ir sodybos jų gražiausios, o tuo įsitikinti gali kiekvienas, praėjęs per miestelį. „Vadinasi, ne tik duona sotūs mūsų žmonės, ir grožio jiems reikia“, – konstatavo seniūnijos vadovas. O riešutų po lygiai jis dėjo į abi svarstyklių lėkšteles – ir žemaičiams, ir šišioniškiams, nes darbščių žmonių, anot jo, yra abiejose pusėse.
Visiems vienodai sėkmės linkėjo ir rajono meras Vytautas Laurinaitis, pastebėjęs, kad naumiestiškiai kasmet užbaigia seniūnijų švenčių maratoną.

Kvieslys tikino pastebėjęs, jog po jomarkus labai mėgsta vaikščioti, su ūkininkais žodeliu persimesti Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Šis prisipažino, jog vienam Aukštaitijos merui teko ilgokai aiškinti, kas per jomarkas esančios tos Mykolinės, kur R.Žemaitaitis taip skubantis. Seimo atstovo riešutai su sėkmės palinkėjimais buvo skirti Mažajai Lietuvai.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sakė, kad šiemetiniame „Metų ūkio“ konkurse dalyvavo 8 ūkininkai, bet visus nurungė vilkytiškio Kazimiero Gudžiūno ūkis. Nugalėtojas šventėje nedalyvavo, o prizus – pinigines dovanas atsiėmė II ir III vietos laimėtojai degutiškiai A. ir R.Undžiai bei Pašyšiuose gyvenantys Danutė ir Linas Venckai.

Atvyko 4 Mykolai

Mykolines padekosGausiam būriui savo talkininkų dėkojo naujoji Žemaičių Naumiesčio bendruomenės pirmininkė Vilma Bartušienė. Padėkos raštai įteikti tiems, kas garsina kraštą sporto pasiekimais, kas kupini įvairių iniciatyvų, kaip pagražinti miestelį. Štai kad ir Danutė Lileikienė, kuri niekieno neprašoma gėlynu pavertė net… 2 hektarų plotą šalia gimnazijos, užsodino, jos pačios žodžiais tariant, labirintą aktyviam 20-ies minučių pasivaikščiojimui.

„Kito tokio rajone nėra“, – neabejojo seniūnas J.Budreckas, įteikdamas naumiestiškei mero premiją. „Neabejoju, ji tą premiją ne sau išleis, o už ją dar gėlių nupirks“, – sakė J.Budreckas. „Gal ir atsiras tų gėlių dar daugiau“, – tyliai pasvarstė pati Danutė.
Už gražius poelgius ir indėlius į bendruomenės gyvenimą padėkota Dovydui Lengvinui, Juozui Judženčiui, Gvidui Galinauskui ir Steponui Mockui. Gausiam būriui talkininkų dėkojo ir seniūnas.

Nuo 10-mečio iki beveik 80-mečių – taip šiemet išsirikiavo keturių į šventę atvykusių Mykolų – Juciaus, Miklovio, Kubaičio ir Kerino eilutė. Jie aprengti marškinėliais su išrašytu savuoju vardu.

Ir sutemus Žaliakalnio viršūnėje ilgai dar trenkė muzika, skambėjo saviškių ir šalies atlikėjų dainos, sukosi poros, o šventei baigiantis dangų nušvietė visų seniūnaičių dovana – fejerverkai.