Parodoje „AgroBalt 2018“ dalyvavęs švėkšniškis išvažiavo su buliukais, o grįžo be jų

AgroBalt Ozelis_2Gegužės 24 – 26 dienomis Vilniuje vyko viena didžiausių ir reikšmingiausių Baltijos regione tarptautinių žemės ūkio ir maisto pramonės parodų „AgroBalt 2018“. Jau 22 kartą vykusioje parodoje šiemet dalyvavo daugiau nei 200 dalyvių iš 24 šalių.

Galime pasidžiaugti, jog vienas iš dalyvių buvo mūsų krašto atstovas, ūkininkas iš Švėkšnos seniūnijos, Vilkų kampo kaimo seniūnaitis Jonas Oželis. Jis reprezentavo mėsinių galvijų auginimą ir pristatė Šarolė galvijų veislę. Dukters, žinomos Švėkšnos muziejininkės Monikos Žąsytienės ūkį plėtojantis ūkininkas namo parvežė ir du padėkos raštus, kuriuos jam įteikė Žemės ūkio ministerijos bei Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos vadovai. Bet nebeparsivežė nė vieno iš dviejų savo užaugintų buliukų – abu pardavė.

Tris dienas trukusiame renginyje kiekviena šalis pristatė tai, ką žemės ūkio srityje sukūrė naujausio, įdomiausio, originaliausio. Lankytojai galėjo ne tik pamatyti, bet ir paragauti išskirtinės kokybės maisto produktų ar gaminių, įsigyti pačių įvairiausių sodinukų, susipažinti su tradiciniais amatais, kaimo turizmo privalumais, naujausiomis žemės ūkio technologijomis. Buvo ką veikti ir verslo atstovams: jie turėjo progų užmegzti naujus ryšius.

Pradžia nebuvo lengva

Vilkų kampo kaime gyvenantis J.Oželis mėsinius galvijus augina jau 15 metų. Ūkininkas pasakoja, jog ūkį jis plėtoja kartu su giminaičiu Sigitu Šarka. Vyrai ir darbus pasidalijo pagal pomėgius: Sigitas atsakingas už techninę ūkio dalį, o veterinarijos specialybę turintis Jonas – už galvijų priežiūrą, sveikatą ir selekciją.  

Veterinarijos akademiją baigusiam J.Oželiui sovietiniais metais teko dirbti ir Šilutės, ir Klaipėdos bei Jurbarko rajonų ūkiuose veterinarijos gydytoju, Ramučių tarybinio ūkio direktoriumi. Jis prisimena, visada turėjęs trauką prie gyvulių, prie žemės, nors tada dar turėjo vos kelias pienines karves.AgroBalt Ozelis_1

Tuomet jis išgirdo savo buvusio dėstytojo, profesoriaus Česlovo Juknos žodžius, jog gal vertėtų užsiimti mėsine galvijininkyste. Profesorius pasiūlė kartu nuvažiuoti į Vokietiją atrinkti visai Lietuvai keletą furgonų mėsinių Šarole veislės gyvulių. Kartu J.Oželis atsirinko ir savo būsimosios bandos pradininkus. Be to, jis apvažinėjo tenykščius ūkius, pamatė kaip gyvulius augina vokiečiai.

Visgi ūkininkavimo pradžia buvo nelengva: pečius slėgė paskolos, o kelios parsivežtos telyčios tai gaišo, tai vedė vos po kelis veršelius. J.Oželis prisimena tuomet girdėjęs kaimynų kalbų ir apie jam gresiantį bankrotą.

Dirbant reikia galvoti ir skaičiuoti

Šiandien abu ūkininkaujantys giminaičiai kartu valdo apie pusantro šimto hektarų savos ir nuomojamos žemės, o jų bandoje nuolat yra apie 120 – 140 galvijų. Jiedu laikosi sėjomainos reikalavimų, todėl galvijus pavyksta šerti tik savo ūkyje užaugintais pašarais.

Ūkininkų pievose ganosi trijų veislių galvijai – Šarolė, limuzinai ir  mėsai auginami mišrūnai. Anot Jono, jiedu parduoda veislinę medžiagą – telyčias ir bulius, ir Lietuvoje jau mažai belikę rajonų, kur ūkiuose nebūtų J.Oželio veislinių bulių. Tačiau šioje srityje, pasak ūkininko, vykdoma itin griežta galvijų kilmės kontrolė. O tie jautukai, kurie šios kontrolės neįveikia taip pat parduodami mėsai.

„Reikia dirbti ne aklai, bet galvoti, skaičiuoti, planuoti, domėtis naujovėmis, tada ir sėkmė lydės“, – tokį atsaką J.Oželis turi visiems, kas vis dar linkę dejuoti, esą Lietuvoje iš žemės ūkio pragyventi neįmanoma. Jis pats nuolat bendradarbiauja su gyvulių veislininkystės specialistais, domisi užsienio šalių reproduktorių katalogais ir renkasi tuos variantus, kurie labiausiai gali pagerinti jo galvijų bandą.

Tiesa, jis pripažįsta, kad savų jėgų ūkyje nepakanka, tenka samdyti talkininkus.

2016 metais UAB „Šilutės veislininkystė“ J.Oželį pripažino pažangiausiu ūkininku, dirbančiu gyvulininkystės sektoriuje.

Teko daug pasakoti

J.Oželis pirmą kartą dalyvavo „AgroBalt“ parodoje, tačiau jau yra dalyvavęs ne viename kitame panašiame renginyje. Į šią parodą jis vežėsi du paties užaugintus Šarole veislės buliukus, ir abu juos pardavė: vienas iškeliavo į Kauną, o kitas į mūsų rajono Vainuto seniūnijos ūkininko bandą.

Anot paties ūkininko, įspūdis parodoje buvo didžiulis. Buvo gera susitikti pažįstamus bendraminčius – asociacijos narius, ne mažiau įdomu pabendrauti ir su kitų rūšių gyvulių augintojais. Ūkininkui teko atlaikyti nemenką parodos dalyvių susidomėjimą jo augintiniais, daug pasakoti apie Šarolė galvijų auginimą.

„Buvo gera dalyvauti, pamatyti ir išgirsti daug naujovių, ir labai malonu atstovauti savo kraštą“, – sako jis.

Šiemetinėje parodoje padėkos raštą „Už mėsinių galvijų bandos puoselėjimą ir prasmingą indėlį gerinant genetinę medžiagą“ jam įteikė Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Dar vieną padėką Švėkšnos seniūnijos atstovui skyrė ir Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos, kurios narys jis yra, vadovai. Tiesa, apdovanojimai surašyti dukros, gerai Švėkšnoje žinomos muziejininkės Monikos Žąsytienės vardu, nes ūkį J.Oželis jau perdavė dukrai ir žentui.   

Vyko svarbūs forumai

AgroBalt Ozelis_5Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga po 8 metų pertraukos renginys šiemet grįžo į Vilnių, jis surengtas parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Šiemetinėje parodoje dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių iš Kinijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Makedonijos, Europos Komisijos (Belgijos), Rumunijos, Čekijos ir Ispanijos, žinoma, ir Lietuvos atstovai. Parodoje įteikta 20 aukso medalių tautinio paveldo, tradicinių maisto produktų gamintojams ir maisto pramonės idėjų bei iniciatyvų autoriams, o šimtmečio maisto produktu paskelbtas šakotis.

Šiemet parodą lydėjo ir du svarbūs tarptautiniai politiniai forumai. Pirmasis jų buvo skirtas maisto nuostolių ir švaistymo prevencijai, – problemai, kuri yra aktuali ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jau suskaičiuota, jog kasmet vien ES šalyse išmetama 88 mln. tonų maisto, ir taip žmonija patiria net 143 mlrd. eurų nuostolių. Apie tai parodos metu kalbėjo Lietuvos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis direktorius Josė Graziano da Silva, kiti aukšti žemės ūkio pareigūnai ir kaimyninių bei kitų šalių partnerių atstovai.

Pasak ministro G.Surplio, žemės ūkio ministerijos specialistai jau dalyvauja Aplinkos ministerijos sukurtoje koordinacinėje darbo grupėje, kuri analizuoja, kaip perduoti nepanaudotą maistą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Pasiūlymai turėtų būti pateikti kitais metais. Planuojama sukurti kuo paprastesnį maisto atliekų rūšiavimo mechanizmą, kad jos nebebūtų išmetamos ir neterštų aplinkos. Tikimasi, kad šis forumas padės įgauti pagreitį kovojant su maisto švaistymu ir Lietuvos įsipareigojimas sumažinti maisto švaistymą dvigubai iki 2030-ųjų bus pasiektas.

Svarbiu parodos akcentu tapo 13-asis Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos regiono šalių žemės ūkio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo forumas. Jo metu pasirašyta bendra Vilniaus deklaracija, kuria įsipareigojama stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekti inovatyvių sprendimų žemės ūkio srityje, skatinti prekybą. Forume dalyvavo pirmą kartą į Lietuvą atvykęs Kinijos žemės ūkio ministras Hanas Changfu ir jį lydinti verslininkų delegacija iš žemės ūkio, žuvininkystės, logistikos, distribucijos sektorių, importuotojų ir maisto asociacijų.

Dėl pastarosios priežasties forumas vertinamas kaip išskirtinė galimybė Lietuvos ūkininkams, perdirbėjams ir maisto produktų gamintojams prisistatyti Kinijai, suteikti postūmį produkcijos eksportui į šią vieną didžiausių pasaulio rinkų, tiesti kelius eksportui ir didinti mūsų produktų žinomumą.

Buvo ir pramogų

Šiemetinė paroda „AgroBalt 2018“ lankytojams pasiūlė ir išskirtinių pramogų. Tai galimybė pabūti su šeima gamtoje, mėgautis gardžiais patiekalais ir pažinti įvairių pasaulio tautų ir Lietuvos etnografinių regionų virtuvę, pamatyti kokie gyvuliai auginami Lietuvos ūkiuose, kokie lietuviški produktai 2018 metais pelnė išskirtinį „Agrobalt“ parodos oskarą – šimtmečio produkto nominaciją. Vyko ir tradicinės juostos pynimas, įtraukęs visus parodos dalyvius ir svečius, veikė foto sienelė lankytojams „Aš prieš 100 metų“, edukacinė programa „Tradiciniai amatai – odininkystė“, dailiojo jojimo parodomoji programa. Buvo ką veikti ir mažiesiems: veikė vaikų zona, edukacinė – pažintinė erdvė „Triušiukų slėnis“ ir kt.