Parodomieji bandymai ūkininkų ūkiuose – vienas iš būdų realiomis sąlygomis išbandyti inovatyvius produktus

pokyciu valdymas_ukininkai_02_25Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programa apima įvairias veiklos sritis: nuo meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimo iki paramos žemės ūkio vandentvarkai ar miško veisimui. Šios programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ dar viena iš veiklos sričių yra „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Pastarosios srities projektą „Augalininkystės produkcijos gerinimas, optimizuojant biologinius procesus dirvožemyje, naudojant organinių rūgščių preparatus“ nuo 2019 metų įgyvendina ir Klaipėdos universitetas.

Problemą padiktavo šiltėjantis klimatas

Vis garsiau kalbama apie tai, kad spartėjantys klimato ir aplinkos pokyčiai pradeda kelti grėsmę agrarinių ekosistemų tvarumui. Neabejojama, kad šiltėjant klimatui žemdirbiai susidurs su intensyviau plintančiais kenkėjais ir ligų sukėlėjais, kultūriniams augalams taps sunkiau konkuruoti su piktžolėmis, o ilgėjantis vegetacijos periodas galbūt sudarys galimybes per sezoną derlių nuimti ne vieną kartą. Šios aplinkybės pirmiausia neigiamai paveiks vieną iš svarbiausių ekosistemos dalių – dirvožemį. Pasikeitęs dirvožemio drėgmės režimas neabejotinai sutrikdys organinių medžiagų mineralizacijos, humifikacijos bei anglies kaupimosi procesus. Vis gausesnis trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas išbalansuos ir kitus biologinius procesus, vykstančius dirvožemyje. Intensyvios antropogeninės veiklos įtakoje dirvožemis gali negrįžtamai prarasti produktyvumą, biologinio filtro funkcijas, kenksmingų junginių neutralizuotojo paskirtį ir kt. Tyrimai, atlikti Europoje ir Lietuvoje rodo, kad sunaikinus augalinę dangą, paveikus mechaniškai ir biochemiškai, sutrikdoma natūrali genetinė dirvožemio būsena, pažeidžiama jo ekologinė pusiausvyra. Tokie dirvožemiai yra lengvai įveikiami erozijos, suardomi struktūriniai jų agregatai, intensyvėja maistinių elementų ir organinių koloidų išplovimas ir dirvožemių rūgštėjimas. Beveik trys ketvirtadaliai (apie 74 proc.) Lietuvos laukų mineralinių dirvožemių yra labai mažo-mažo (34,2 proc.) ir vidutinio (40,9 proc.) humusingumo.

Ką daryti?

Viena iš priemonių – organinių medžiagų (humuso) gausinimas dirvožemyje. Dirvožemio kalkinimas ir tręšimas organinėmis trąšomis (mėšlu ir alternatyviomis organinėmis trąšomis) skatina humifikaciją. Nustatyta, kad dirvožemio kalkinimo 1,0 norma kas 5 metus ir tręšimo mėšlu derinys lemia vertingų huminių rūgščių akumuliaciją.

Huminių ir fulvo rūgščių santykis, rodantis humuso kokybę, dėl kalkinimo ir tręšimo mėšlu ženkliai padidėja, palyginus su nekalkintu ir netręštu dirvožemiu. O huminės-fulvo rūgštys, esančios dirvožemyje, gerina augalų augimą: sugeria, perneša ir mobilizuoja augalų klestėjimą skatinančias medžiagas, taip palengvindamos tų medžiagų įsisavinimą per šaknis. Tačiau organinių trąšų kasmet ūkiuose sukaupiama vis mažiau, nes mažėja laikomų galvijų, kiaulių ir kitų gyvulių skaičius.

Idėja, atvedusi į ūkininkų laukus

Užsienio šalių praktika rodo, kad mėšlo ar kitų organinių trąšų trūkumą galima sėkmingai įveikti panaudojant specialius organinių rūgščių preparatus. Būtent šie preparatai gali išspręsti dirvožemio alinimo, skurdinimo ir kitas ekologines problemas bei duoti apčiuopiamą derliaus priedą. Tuo pačiu yra pabrėžiamas ir ekonominis efektas: organinių rūgčių preparatai yra gana koncentruotos medžiagos, todėl jų sunaudojama nedaug, palyginus su tuo, koks turėtų būti įterpiamas mineralinių trąšų kiekis, siekiant gauti panašų derlių. Taip pat nurodoma, kad taikant organinių rūgščių preparatus pasiekiamas ilgalaikis efektas, pagerėja grūdų savybės. Vokietijoje, Olandijoje, Lenkijoje organinių rūgščių plačiai preparatai vartojami jau ilgiau nei dešimtmetį. Jai tręšiami net tik javai, bet ir sodo augalai, daržovės.

Viena iš dažniausiai Lietuvoje auginamų kultūrų – vasariniai kviečiai. Ūkininkaujantiems nederlinguose dirvožemiuose dažnai kyla klausimas – ką daryti, kad javų derlius duotų apčiuopiamą pelną? Atsiradus papildomoms priemonėms, kuriomis galima pagerinti dirvožemio savybes, vasarinius kviečius galima užauginti įvairiuose dirvožemiuose, pradedant priesmėliais ir baigiant molingais dirvožemiais. Daugelio mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad auginant vasarinius kviečius vidutinio sunkumo priemoliuose, jei jie nerūgštūs, o tik rūgštoki, naudojant biologinius preparatus galima suformuoti rekordinį Lietuvos sąlygomis – 7,5 – 8,0 t iš ha vasarinių kviečių grūdų derlių. Pastebėta, kad ūkininkai, įdiegę organinių rūgščių pagrindu pagamintų biopreparatų technologijas (sėklų apvėlimas Bactoforce, MaxProlin ir Penergetic P deriniu, vegetacijos metu pasėlių purškimas biologiniais preparatais Bactoforce, Azofix, Fosfix, Nutrilife, MaxProlin), gavo vidutinį 1,75 javų krūmijimosi koeficientą. Taip pat yra manoma, kad tręšiant organinių rūgščių preparatais, padidėja baltymų ir glitimo kiekis vasarinių kviečių ir avižų grūduose. Visgi Lietuvoje tokių preparatų vartojimo pavyzdžių yra gana nedaug, ūkininkai nėra suinteresuoti tikėti vien teorine informacija. Noras paskatinti ūkininkus tausoti dirvožemį, įrodyti naudojamų priemonių efektyvumą atvedė Klaipėdos universiteto mokslininkus į ūkininkų laukus. 10-tyje ūkių buvo įrengti parodomieji bandymai.

Parodomieji bandymai įdiegti skirtinguose regionuose

2019 metais organinių rūgščių preparatai išbandyti tręšiant vasarinius kviečius, šiais metais bus išbandoma tręšiant avižas. Šių kultūrų parodomieji bandymai įrengti Kretingos, Plungės, Telšių, Mažeikių ir Radviliškio rajonuose. Tokios plačios parodomųjų bandymų geografijos tikslas – atkreipti dėmesį ir į skirtingas klimato, dirvožemio sąlygas, t. y., nustatyti ar taikomas preparatas yra vienodai efektyvus įvairios granuliometrinės sudėties, skirtingo turtingumo maisto medžiagų dirvožemyje, ar turi įtakos dirvožemio drėgmė, oro temperatūra ir t. t. Bandymų vykdymo vietose suburtos pasidalinimo patirtimi ūkininkų grupės. Periodiškai vyksta šių grupių susitikimai, kurių metu aptariami bandymų rezultatai, analizuojami pasiekimai, gvildenamos kylančios problemos.logo