Parskrido gandrai, tuoj pabus ir gyvatės

 

Gandrai Jusio_nuotraukaSekmadienį išauš ypatinga diena, nuo seno žinoma kaip Gandrinės arba gyvačių, bičių atbudimo diena, šiltojo pusmečio pradžia. Etnologai sako, kad senovėje kovo 25-oji galėjo būti laikoma Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie bus ir visi metai.

Šiemet pirmieji gandrai Ventės rage pastebėti jau kovo 12 dieną. Ir nors dar šalta, jie jau liks gimtinėje. Pavasaris pašaukė ir kitus paukščius – parskrido tūkstantiniai pulkai žąsų, pempių, vieversių, nendrinių startų.

Pavasaris šaukia paukščius

Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Eigirdas pasakojo, kad gandrai panašiu metu sugrįžta kiekvienais metais. Ir nors šiemet šalčiau, atgal į šiltuosius kraštus jie negrįš, kantriai lauks, kol atšils Lietuvoje.

„Su tolimais migrantais taip jau yra: jie turi savo laikroduką ir parskrenda, nesvarbu koks oras yra. Jeigu randa šaltą orą, grįžti atgal į Afriką jiems nėra prasmės“, – sakė ornitologas.

Gerai, kad jau yra nutirpęs sniegas, tad jau parskridusiems gandrams nebus problemos susirasti maisto. Pievose jie jau gali rasti maisto, nes išlenda vienas kitas sliekas. Dienomis jau laikosi pliusinė oro temperatūra, tad didelių problemų su gandrais nebus.

Anot V.Eigirdo, jeigu pavasarį, kuomet sugrįžta gandrai, dar būna sniego, šie sparnuočiai ieško lengvo maisto, dažnai nuskrenda į sąvartynus ar dar kur nors. Šiemet dėl to nerimauti jau nereikėtų.

Į gimtinę sugrįžo ir pempės, vieversiai, nendrinės startos, o varnėnai kai kur net inkilus pradėjo tvarkytis. Kai kuriose Šilutės rajono pievose jau galima pamatyti didžiulius pulkus žąsų. „Nemuno deltoje žąsys nesileidžia, nes dar ledas nenutirpęs, tupia aplinkinėse pievose, jų net po 10 tūkstančių laikosi. Tačiau, kai nutirps ledas, jos sulėks į Nemuno deltą“, – sakė V.Eigirdas.

Pilkosios žąsys aplink lizdavietes jau vaikšto poromis, nes jos peri Lietuvoje. Pievose galima pamatyti ir kitų migruojančių žąsų rūšių – baltakakčių, želmeninių, baltaskruosčių berniklių.

Ornitologai kasdien išgirsta vis kitokių paukščių giesmių. Jau nedrąsiai bando giedoti strazdai. Tuo tarpu zylės vos ne visą žiemą giedojo, kai saulutė išlįsdavo.

Gandras – stebuklingas paukštisgandrai nendrine_starta

Gandras mūsų tautosakoje – magiškas, stebuklingas paukštis, apipintas įvairiomis legendomis. Sakoma, kad jeigu esate gimę nuo kovo 25 iki rugpjūčio 24 dienos, tai jus tikrai atnešė gandras. Jeigu ne, tai tikriausiai jus rado kopūstuose, išėmė iš upelio arba… atnešė varna.

Jokiu būdu negalima gandro mušti ar gąsdinti, nes tikėta, kad gandrais tapo kažkada gyvenę žmonės.

Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis. Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad tebetupės tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.

Lietuvininkai tikėdavo, kad per Gandrines atbunda ir pati baisiausia gyvatė, kuri turi didelę gražią karūną. Sako, kas pavogtų tą karūną iš jos, tas būtų stebukladarys. Jam  reikėtų užsidėjus tą karūną tris kartus rankomis suploti, ir visi pasaulio stebuklai jam po kojom klosis ir į rankas atbildės.

Šiuo laiku, kol pumpurai dar neišsprogo, iš medžių galima gauti sulos – Mildvynio, kuris yra vitaminų vitaminas. Lietuvininkai sakydavo, kad išgėręs sulos gali kaip laumės įgyti tiek jėgų, kad galėsi nuskristi ant šluotos iki Rambyno kalno…

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.