Sekmadienį paryčiais dėl sniegu užverstų kelių tikrą dramą Kintų seniūnijos Rūgalių kaime išgyveno jauna pora, besilaukianti pirmagimio. Pusnyse įstrigo greitosios medicinos pagalbos automobilis, važiavęs pas 35-erių gimdyvę, kuriai prasidėjo sąrėmiai.
Dvi dienas siautus pūgai mažesni kaimai tapo sunkiai pasiekiami, ir pirmadienį kai kurie keliai dar buvo neišvažiuojami.
Pasak meteorologų, šis gruodis yra šaltesnis už vidutinį, tačiau kritulių norma – neypatingas.
Medikams padėjo ugniagesiai
Sekmadienį 4 valandą ryto Violeta J. pajuto sąrėmius. Pūga tuo metu buvo pačiame įkarštyje, sniegas dribo, vėjo gūsiai blaškė nepermatomus sniego sūkurius, atrodė, maišosi dangus su žeme.
Moters vyras nusprendė, jog delsti negalima, ir pasiryžo savo visureigiu gabenti Violetą per pūgą 16 kilometrų iki Šilutės į ligoninės akušerinį skyrių.
Deja, automobilis įstrigo pusnyse, išsikasti nepavyko. Pora išsikvietė Šilutės greitosios pagalbos automobilį. Jis išvyko vos gavęs pranešimą. Pasuko keliu per Rūgalių kaimą, bet čia taip pat įstrigo sniege.
Medicinos tarnybos komanda nedelsė – tuoj pat kvietė Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilį, kuris ne tik ištraukė medikų mašiną, bet padėjo ekipažui iš greitosios į ugniagesių automobilį persodinti gimdyvę.
Ji su felčerės palyda ugniagesių automobiliu pamažu pasiekė Šilutės ligoninę. Tik tada su palengvėjimu atsikvėpė antrosios pamainos, vadovaujamos Roberto Reikerto, vyrai.
Komplikacijų nekilo, Violeta J. sekmadienį po vidurdienio pagimdė 3,52 kg svorio dukrytę.
„Mamytė jaučiasi laiminga, dukrelė yra sveika ir guvi, ugniagesių ir greitosios pagalbos komandoms reiškiame pagarbą už puikiai atliktą darbą“, – kalbėjo akušerė Jolanta.
Su nerimu šį savaitgalį gelbėjimo tarnybos laukė žinių ir viso Kuršių marių regiono. Tačiau tai buvo vienintelis gelbėtojų iškvietimas Šilutės rajone dėl iškritusio gausaus sniego.
Yra neišvažiuojamų kelių
Kelininkų duomenimis, rajoninių kelių dangos pirmadienį buvo padengtos puraus arba prispausto sniego sluoksniu, slidžios. Vairuotojai prašomi būti atidūs, atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir rinktis saugų, o ne maksimaliai leistiną greitį. Eismo sąlygos išliks sudėtingos visą savaitę.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės skyriaus viršininkas Algirdas Jakubauskas primena vairuotojams, jog būtų atsargūs matydami iš pažiūros saugų juodą kelią. Iš tikrųjų jis padengtas plonu leduku, kurio nesimato. Praėjus vos valandai po barstymo, susiformuoja plika akimi nematomas „juodasis ledas“. Daugelį vairuotojų tokia kelio būklė suklaidina.
Kelininkai pirmiausia prižiūri rajoninius ir krašto kelius, nuo 3-4 val. ryto jie valo pagrindinius kelius tarp gyvenviečių. Dėl savaitgalio pūgos sudėtingesnė situacija yra keliuose link Kintų, Ventės, Ramučių, sniegas užvertė kelią Pašyšiai – Juknaičiai.
„Kova su vėjo malūnais“, – situaciją apibūdino UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas, kurio vadovaujama įmonė prižiūri Šilutės miesto šalutines gatves. Pasak jo, nuvalius vienas gatves, vos po poros valandų jos vėl užpustomos. Druskos ir smėlio mišiniu barstomos tik pagrindinės gatvės, nes dėl pustymo kitur barstyti neefektyvu.
Komunalininkų vadovas situaciją lygina su užpernykšte žiema, kuomet snigo be perstojo kelias dienas, ir mieste susiformavo sniego kalnai, pravažiuoti buvo itin sudėtinga. „Dabar tragedijos nėra, bet žmonėms reikia suprasti, kad eismo sąlygos sudėtingos“, – kalbėjo A.Benkunskas. Jis prašo, kad gyventojai būtų sąmoningi ir valydami sniegą iš savo kiemų neverstų jo ant važiuojamosios dalies. Komunalininkų technika nespėja sniego nuvalyti, o per tą laiką automobiliai jį suvažinėja ir formuojasi ledas.
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas pirmadienį sakė, jog nors seniūnijoje dirba apie 10 įvairių sniego valymo transporto priemonių, bet dar yra užpustytų kelių.
Šių metų gruodis – šaltesnis už vidutinį
Šilutės hidrometeorologijos stoties vyriausioji specialistė Onutė Bubulienė sako, jog kritulių kiekiu šiemetinis gruodis nėra ypatingas. Štai pirmosios gruodžio dekados daugiametė kritulių norma yra 26 mm, o šiemet jų iškrito 20,6 mm. Antrosios dekados kritulių vidurkis yra 35 mm, o šiemet dar dekadai nesibaigus kritulių buvo 16,8 mm.
Bet šių metų gruodis yra kiek šaltesnis. Šio mėnesio pirmosios dekados vidutinė oro temperatūra yra plius 0,2 laipsnio, o šiemet buvo minus 3 laipsniai. Antrąją dekadą įprastai būna minus 1,8 laipsnio, o šiemet kol kas šalo labiau – vidutiniškai iki minus 4,6 laipsnio.
Lygiose vietose sniego irgi nėra daug, nes iki 17 m/s savaitgalį sustiprėjęs vėjas jį nupustė. Štai meteorologijos stoties stebėjimo aikštelėje sniego tėra 12 cm. Užtat visur prie namų supustytos pusmetrinės pusnys.
Kur kas šaltesnis buvo, pavyzdžiui, 2010-ųjų gruodis. Tuomet, O.Bubulienės duomenimis, buvo ir žymiai daugiau sniego: toje pačioje stebėjimo aikštelėje mėnesio viduryje sniego danga siekė 38-42 cm, o pabaigoje – net 60 cm. Vėjo greitis tų metų gruodį buvo iki 14 m/s, o vidutinė mėnesio temperatūra buvo nukritusi iki minus 6,5 laipsnių.
Kur kas šiltesnis buvo paskutinis 2007-ųjų metų mėnuo. Tais metais sniego nebuvo visai, o vidutinė mėnesio temperatūra buvo teigiama – siekė net plius 1,7 laipsnio. Šiltas ir vėjuotas buvo ir 1999 m. gruodis, kuomet sulaukėme ir „Anatolijaus“ uragano, kai vėjo greitis pasiekė 37 m/s.
Ant ledo lipti pavojinga
Hidrologų duomenimis, ledas ties Vente ir Nida jau pasiekė 8 cm storį. Jis būtų pakankamas, kad atlaikytų poledinės žūklės mėgėjų svorį, bet sniegas ledą užklojo 5-9 cm sluoksniu ir uždengė srovių išgraužas, kuriose galima įsmukti. Jomis yra išvagotas visas marių plotas skersai ir išilgai.
Būtent šį pavojų poledinės žūklės ant Kuršių marių ledo mėgėjai šį savaitgalį deramai įvertino ir nuo Ventės rago molo į marias netraukė. Daugiau vyrų gaudė ešerius Minijoje.
Stebėtina, bet pūgos ir sniegas iš pamario dar neišginė varnėnų. Jų būreliai čirškauja aplink sodus, lyg visai nenujausdami artėjančių speigų. Ornitologai sako, kad dirvinis vieversys taip pat neskuba palikti kraštą, o erškėtžvirblis, ypač retai žiemojantis Lietuvoje, tiesiog džiugina ornitologus savo gyvybingumu.
Stora sniego danga visiems, kas įpratę atšiauriomis žiemos sąlygomis padėti išgyventi paukščiams ir žvėrims, jau priminė kasmetinius savanoriškus įsipareigojimus. Tai kas, kad skeptikai juos vadintų atgyvenomis.
