Tiesa, perfrazuojant žinomą Kalėdų pasaką labiau vertėtų sakyti elnią Rudolfą… Tad jei ne rusniškių Ciparių šeima – kas žino, ar Kalėdos į pamario kraštą šiemet iš viso ateitų?..
Rusnėje gyvenantis Egidijus Ciparis pasakoja, jog labai nustebo, kuomet vidudienį nuėjęs prie savo fermos pamatė prie sienos gulintį elniuką. Gyvūnas buvo smarkiai įsipainiojęs į vielas, kurias ant savo kūno nešėsi kartu su nemenku mediniu kuolu.
Rusniškis sako ne kartą matęs aplinkui fermas lakstant danielius, bet kad laukinis gyvūnas gulėtų ir ramiai prisileistų suaugusį žmogų, jam nebuvo tekę matyti. Vyrui iš karto tapo aišku, jog gyvūnui matyt yra labai blogai, jeigu jis ryžosi pats eiti ieškoti žmonių.
Tačiau netrukus išėjęs iš pastato Egidijus lauke danieliaus neberado. Vyras sako supratęs, kad toli nueiti gyvūnas negalėjo, tad nutarė pradėti paieškas. Pagalvojęs, kad geriausią patarimą kur ieškoti ir kaip gelbėti sužeistą gyvūną jam galėtų duoti specialistai, jis paskambino Šilutės Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkui Stanislovui Sudeikiui. Pareigūnas atsakė, jog tokių atvejų, kuomet tenka gelbėti į įvairias vielas įsipainiojusius laukinius gyvūnus, gyvosios gamtos inspektoriai galėtų papasakoti ir daugiau. Jis patarė rusniškiui susirasti tinklą, mat taip galbūt nelaimėlį danielių pagauti ir išlaisvinti būtų lengviau.
Egidijus susisiekė su
aplinkiniais ūkininkais ir pranešė jiems, kad pastebėjo, jo paties žodžiais tariant, „elnią Rudolfą, netaisyklingai pasidabinusį girlianda“. „Jei kas pamatysite – informuokite. Atsakingi asmenys bandys pagauti nelaimėlį ir išgelbėti Kalėdas!“, – pasitelkęs humoro jausmą rašė Egidijus. Toji, anot Egidijaus, girlianda, buvo elektrinis piemuo, t. y., metalinė viela.
Netrukus rusniškis vėl pamatė ieškomą nelaimėlį toje pačioje vietoje – šalia savo fermos sienos. Bandymas įvesti gyvūną į vidų buvo nesėkmingas. Pasitaręs su tėčiu Vidu Cipariu Egidijus net pasiskolino tinklą. Tačiau ir tinklo neprireikė – tąkart danielius ramiai prisileido savo gelbėtojus ir laukė kol šie išpainios jį iš vielų. Vyrai stebėjosi, kad jis net kantriai kentė, kol jie iš jo kanopos traukė giliai įsirėžusią vielą. „Viela jau buvo smarkiai sužeidusi ir gyvūno kaklą, iš jo lašėjo kraujas“, – pasakoja Egidijus.
Rusniškis sako, jog išlaisvintas gyvūnas pažvelgė į savo gelbėtojus, o didelėse jo akyse tarsi buvo įrašyta padėka… Ir peršokęs kanalą nuliuoksėjo į tolėliau esančius krūmus.
„Kalėdos išgelbėtos – galim miegoti ramiai“, – parašė bičiuliams Egidijus. O mūsų paprašė perduoti jo prašymą kitiems krašto ūkininkams nepalikti žiemą laukuose tokio inventoriaus, kuris galėtų pakenkti laukiniams gyvūnams. „Saugokime visi mūsų gamtą ir jos įvairovę“, – prašo E. Ciparis.
