Kone visą paskutiniojo seniūnijų vadovų pasitarimo laiką užėmė vieno vienintelio klausimo svarstymas: visų seniūnijų vadovai vienas per kitą pasakojo, koks beprasmis yra sprendimas priversti socialines pašalpas gaunančius žmones atidirbti už jas.
Pašalpininkai, kai kurių seniūnų tiesiai šviesiai „lodoriais“ pavadinti, į darbą stengiasi ateiti tik lietui lyjant, nesaugo darbo įrankių, nes juos sulaužyti ir yra geriausias būdas „netekti“ privalomo atidirbinėjimo. Nurodytuose ploteliuose šie žmonės bent šiek tiek krapštosi tik tuomet, kai žino, kad tuoj tuoj iš už kampo pasirodys seniūno mašina. O sužinoję, kad seniūnas išvykęs, šios kategorijos „darbininkai“ tiesiog prigula pogulio…
Seniūnai bejėgiai priversti dirbti
Merė Daiva Žebelienė domėjosi, ar būtų galimybė už socialines pašalpas dirbančius žmones įdarbinti ne 16-kai, kaip dabar, o bent 32 ar 40-čiai valandų. Šis klausimas ir sukėlė aštriausias diskusijas.
Anot A.Šimelionio, kai kurios seniūnijos jau privertė pašalpininkus dirbti po 40 valandų, tuo keliu turėtų eiti visos. Jis priminė ir naująjį įstatymą, pagal kurį socialinės paramos gavėjų turi mažėti. „Jūs turite žiūrėti, kam socialinės pašalpos skiriamos“, – sakė jis seniūnams.
„Didžiausia problema, kad tie žmonės visai nenori dirbti“, – sakė kintiškis Antanas Kližentis. Anot jo, seniūnui tenka pačiam ir įrankius išdavinėti, ir itin nenoriai dirbančius žmones nuolat stebėti. Tai atima ir energiją, ir laiką, kuriuos būtų galima skirti kitiems, naudingesniems darbams.
Kad tiems dirbantiesiems reikia prižiūrėtojų, guodėsi ir Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys. Pašalpininkai įsigudrina į darbus eiti tik lietingomis dienomis, mat gerai žino, jog saulėtu oru dar išties gali tekti kokį darbelį nudirbti. „Neturiu jokių priemonių priversti juos ateiti tada, kai man reikia“, – konstatavo A.Rauktys.
Naumiestiškis Jonas Budreckas antrino, jog pašalpininkai dar šiek tiek dirba tik iš ryto. Po pietų „iš jų jau nieko nebėra“, tad užtektų reikalauti dirbti po 4 valandas per dieną.
Ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pasakojo, kad tik žinodami, jog pati seniūnė kas 15 minučių prasuks ratą pro jų tvarkomas vietas, tie žmonės dar šiek tiek krapštosi. Jei niekas nekontroliuoja, kai kurie jų netrukus prigula ant pylimo.
Įrankiams bei medžiagoms įsigyti trūksta pinigų, nes saugoti jų pašalpininkai tikrai neketina. Ir kam, jei, anot A.Kliženčio, geriausias būdas išvengti darbo yra sulaužyti įrankius.
Į savivaldybės vadovų nusistebėjimą, jog tie žmonės kaime užaugę ir gyvenę, todėl turėtų mokėti dirbti, geriausiai atsakė Katyčių seniūnė Juzefa Tamavičienė: „Mes turime reikalą nebe su ta kategorija žmonių. Dabartiniai pašalpininkai nei kirvio, nei dalgio rankose nėra laikę“.
Džiaugėsi nesunkiais darbais
Šilutiškiai, kuriems visuomenei naudingu darbu privaloma atsilyginti už jiems išmokamas socialines pašalpas, kas rytą renkasi Šilutės seniūnijos kieme. Pirmadienio rytą susirinkusieji džiaugėsi, kad daugeliui iš jų šį kartą paskirti palyginti nesunkūs darbai – teks krauti sandėlyje iš Europos Sąjungos gautus maisto produktus, padėti Savivaldybės archyvo darbuotojoms perkraustyti bylas.
Dažnai atidirbinėtojai už pašalpas gauna miesto tvarkymo darbų – rinkti skveruose paliktas šiukšles, ravėti, laistyti gėlynus, ravėti šaligatviuose priaugančias žoles ir kita.
„Šilutės naujienų“ pakalbinti žmonės nesiskundė dėl jiems primesto darbo. Sakė, kad tos dvi darbo dienos jiems tikrai yra į naudą – yra proga išeiti iš namų, pasižmonėti. Kai kurie tikino, jog nieko baisaus nebūtų, jei padirbėti tektų ir ilgiau.
„Šieną ravėti“ turės dar ilgiau
„O jei duoti jiems konkretų darbą ir, jei nepadaro, neužskaityti valandų?“ – siūlė V.Kamarauskas. D.Drobnienė atrėmė, jog ne kitaip ir daroma – negelbsti ir tai.
„Jūs turite organizuoti darbą, paskirti atsakingus žmones. Reikia tik norėti juos įdarbinti“, – toliau mokė A.Šimelionis, dar užklausęs, negi reikės seniūnus mokyti, kaip šieną ravėti. Jis siūlė konkrečias darbo dienas numatyti kiekvieną savaitę, o ne palikti viską mėnesio pabaigai.
Savivaldybės valdžia neišgirdo Saugų seniūnės Anastazijos Oželytės siūlymo nedidinti atidirbimo valandų, palikti tas pačias 16.
A.Šimelionis informavo, jog artimiausiu metu politikams bus siūloma nustatyti, kad už pašalpas būtų privalu atidirbti nebe po 16 valandų. Seniūnams jis pasiūlė išreikšti nuomonę kiek – 32 ar 40 – valandų per mėnesį turėtų dirbti šie žmonės.
