Pasaulinė bičių diena: kaip išsirinkti medų ir kuo šis bičių produktas vertingas?

Gegužės 20 dieną minima pasaulinė bičių diena. Bitininkai šiuo metu jau pradeda aktyviai ruoštis artėjančiam pirmojo medaus sukimui. Minint šią dieną, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai (VMVT) primena, kaip išsirinkti medų ir kas nulemia medaus kokybę, jo vertingumą, į ką atkreipti dėmesį šį produktą perkant.
Asociatyvi nuotr.

Kokybiško medaus požymiai

Pagrindinės medaus sudedamosios dalys – angliavandeniai, fruktozė ir gliukozė, tačiau medus yra vertingas dėl jame esančių organinių rūgščių, baltymų, fermentų, vitaminų. Viską, ką surinko miškuose ir laukuose, bitės perdirba savo organizme, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti. Natūralaus medaus skonis, kvapas, spalva priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko medų, rūšies, taip pat nuo metų laiko, kada suneštas medus.

Lietuvoje šiuo metu yra registruota apie 163,3 tūkst. bičių šeimų, jos kasmet vidutiniškai surenka apie 4–5 tūkst. tonų medaus. Lietuviškas medus turi labiau išreikštas skonines ir aromatines savybes nei atvežtinis, nes mūsų šalies gamtinės sąlygos leidžia bitėms medų rinkti iš didelės įvairovės žydinčių augalų nektaro.

Medaus kokybė labai priklauso ir nuo to, kokiame Lietuvos regione jis surinktas, kiek jame intensyvi žemdirbystė, kokie auga augalai. Norint įsigyti tikrai aukštos kokybės medų, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra.

Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, šį produktą fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po jo išsukimo. Tokiu būdu išfasuotas medus turi specifinę išvaizdą: prekyboje dažniausiai būna susikristalizavęs, paviršiuje matomas susidaręs baltas gliukozės sluoksnis.

VMVT specialistų teigimu, visas vartotojams parduodamas medus privalo atitikti Medaus techninio reglamento nustatytus saugos, kokybės, sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Dėl importui palankios sistemos verslininkai dažnai įsiveža medų iš trečiųjų šalių, kuriose jis žymiai pigesnis. Iš ne ES šalių įvežamas medus tikrinamas VMVT pasienio veterinarijos postuose. Šiais metais visas patikrintas importuotas medus atitiko teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus (buvo tiriamos veterinarinių vaistų liekanos, pesticidai ir kiti rodikliai).

Į ką atkreipti dėmesį skaitant informaciją ant medaus pakuotės?

Ieškantiems kokybiško medaus, pirmiausia vertėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę: ar tai lietuviškas medus, ar įvežtinis, o galbūt – medaus mišinys.

Žymuo „ES medaus mišinys“ – reiškia, kad medus pagamintas sumaišius kelių ES valstybių medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.), „Ne ES medaus mišinys“ rodo, kad medus pagamintas sumaišius ne ES valstybių medų (pvz. kiniškas ir ukrainietiškas ar pan.), „ES ir ne ES medaus mišinys“ – medus, pagamintas sumaišius ES su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz. lietuviškas ir kiniškas ar pan.). Tokie medaus mišiniai yra technologiškai apdoroti (šildyti, maišyti, homogenizuoti), todėl tai gali turėti įtakos šio produkto kokybei, skoninėms savybėms, konsistencijai.

Sumaišius iš skirtingų augalų nektaro pagamintą medų, po kiek laiko jis gali išsisluoksniuoti į skystus ir susikristalizavusius sluoksnius, o tai pablogina prekinę išvaizdą. Tačiau tokių medumi prekiauti galima, o vartotojai turi teisę pasirinkti, ką pirkti.