Kovo 12-oji – Pasaulinė glaukomos diena. Ši lėtinė akių liga ypatinga tuo, kad pradžioje nesukelia jokių nepatogumų, o nediagnozuota ir negydoma lemia apakimą.
Regėjimo netekimas yra didelė nelaimė ir negalia. Šis apakimas sergant glaukoma – neišgydomas, nes liga pažeidžia regos nervą ir tinklainės nervines ląsteles.
Kas lemia glaukomą?
Glaukoma dažniausiai serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.
Šią akių ligą gali lemti paveldėjimas, didelė trumparegystė, cukrinis diabetas, traumos arba akies operacija, migrena, ilgalaikis kortikosteroidų (hormonų) vartojimas, aukštas kraujospūdis.
Manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma.
Tik reguliariai tikrinantis akis ir lyginant pokyčių dinamiką glaukomą galima diagnozuoti jos pradžioje.
Ligai progresuojant, diagnostika lengvėja, bet pagalba neretai būna pavėluota.
Glaukoma gali sirgti ir vaikai
Padidėjęs akispūdis yra viena pagrindinių glaukomos priežasčių, dėl kurio sutrinka skysčių tekėjimas akyje ir todėl pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės.
Sirgti glaukoma gali ir vaikai.
Glaukoma yra kelių rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimtąja sergama tada, kai priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema nėra normaliai išsivysčiusi.
Įgimtą glaukomą kartais galima diagnozuoti ką tik gimusiam kūdikiui, o kartais jos požymiai išryškėja vaikui augant – kelių mėnesių, metų ar net paauglystėje.
Jei liga negydoma, vaikas gali apakti. Vaiko regėjimą gali išgelbėti tik laiku atlikta operacija.
Simptomai
Sergantieji ilgą laiką net nežino, jog serga glaukoma, nes pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nesukelia jokių negalavimų.
Paprastai nejaučiamas skausmas, akis neparausta, nėra ir kitų požymių, kurie verstų sunerimti ir eiti pas gydytoją.
Liga vystosi iš lėto – skauda galvą smilkinių srityje, apie akis, kai kada skausmai juntami pakaušyje. Retkarčiais ligonis junta ir nestiprius akies skausmus, lyg kokį svetimkūnį akyje, arba jam atrodo, kad akis pilna ašarų, nors jų nėra.
Šie nemalonūs pojūčiai atsiranda pavargus, išgėrus daugiau skysčių, pabuvus karštyje ar pasilenkus.
Šio susirgimo metu sutrinka ir regėjimas – žmogus mato tartum pro rūką ar tinklą, o apie šviesos šaltinį regi vaivorykštės spalvos ratilus. Požymiai rodo, kad šiek tiek padidėjo akispūdis.
Tai trunka kelias minutes arba 2–3 valandas, vėliau skausmai nurimsta ir vėl matoma normaliai.
Žmogus akinius darbui keičia kas 3–5 metus, o sergant glaukoma kai kada juos tenka keisti kas keletą mėnesių.
Ligai progresuojant, galvos skausmai ir regėjimo sutrikimai kartojasi vis dažniau ir ilgiau.
Nepastebimai, lėtai pradeda siaurėti akiplotis. Žmogus nebemato kai kurių regėjimo lauko dalių, regėjimo laukas vis siaurėja, darosi sunku orientuotis aplinkoje, nes matoma tarsi „pro vamzdį“.
Glaukomos gydymas
Glaukomos gydymo tikslas yra išsaugoti regėjimo funkcijas, užtikrinant paciento gyvenimo kokybę visam likusiam gyvenimui. Paprastai glaukoma gydoma vaistais.
Jei vaistai vis dėlto nepadeda, tuomet gelbsti chirurgija.
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra.
Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas.
Todėl ši diena – puiki proga pasitikrinti savo akis.
Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė.