Šiandien tarptautinė bendruomenė pažymės Pasaulinę kovos su dykumėjimu dieną. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu Lietuva ratifikavo 2003 metais. Nors dykumėjimo problemos Lietuvai negresia, tačiau dirvožemio ir žemių degradavimo klausimai, kuriuos apima Konvencija, svarbūs ir mūsų šaliai.
Konvencijos regioninio įgyvendinimo penktas priedas yra skirtas Vidurio ir Rytų Europai. Jame nurodytos priemonės, kaip veiksmingai įgyvendinti Konvenciją šio regiono valstybėse, atsižvelgiant į jų specifines sąlygas.
Žemės vis labiau degraduoja dėl klimato kaitos, ir tai tampa grėsmingu faktoriumi žmonių gyvenimo kokybei, sąlygoja migraciją, graso stabilumui ir taikai. Daugėjant žmonių skaičiui ir augant poreikiui apsirūpinti saugiu maistu, labai svarbu laiku pastebėti negatyvius žemių degradavimo procesus pradinėje stadijoje, imtis reikiamų veiksmų jiems stabdyti ir užkirsti kelią, kad šie procesai nepasiektų aukščiausios degradavimo formos – dykumėjimo. Neatsitiktinai Pasaulinės kovos su dykumėjimu dienos šūkiu pasirinktas raginimas „Žemė priklauso ateities kartoms, apsaugokime ją nuo klimato kaitos poveikio“.
Dėl drastiškų klimato kaitos padarinių erozijos procesai kasmet paveikia mažiausiai 24 mlrd. tonų dirvožemio, milijardas mūsų planetos gyventojų kenčia nuo bado, šių procesų paveiktų teritorijų gyventojai praranda namus, valstybės – teritorijas. Todėl, prisitaikant prie klimato kaitos ir siekiant sušvelninti dykumėjimo poveikį, ypač aktualu, kad visos šalys prisidėtų sprendžiant žemių degradavimo ir dykumėjimo problemas.
Jungtinių Tautų konvenciją dėl kovos su dykumėjimu pasirašiusios valstybės yra įsipareigojusios rinkti, analizuoti ir keistis su dykumėjimu susijusią informaciją, dalytis patirtimi, technologinėmis žiniomis. Šalys, tiesiogiai paveiktos dykumėjimo, privalo paruošti valstybines strategijas ir jų įgyvendinimo planus, kurių įgyvendinimą finansuoja išsivysčiusios valstybės.