Pasaulinė rankų higienos akcija „Plauk rankas – saugok gyvybes”

HandwashinghiresNuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2,5 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. žmonių, nes tik apie 40 procentų gyventojų moka teisingai plauti rankas. Besivystančiose šalyse kasmet dėl diarėjos (viduriavimo) ir kvėpavimo organų ligų miršta 3,5 mln. vaikų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuo 2009 metų inicijavo judėjimą „Plauk rankas – saugok gyvybes”. Ši iniciatyva orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų personalo rankų higienos įgūdžių gerinimą, tačiau plačioji visuomenė taip pat privalo įsitraukti į šį sveikatos stiprinimo, rankų higienos kampanijos ir sveikatos saugos užtikrinimo procesą.

Rankos užteršiamos dažniausiai

Plauti rankas ypač svarbu tiems, kas dirba maisto tvarkymo įmonėse ar asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, nuo kurios užsiteršia. Todėl odos higienoje svarbiausią vietą užima rankų priežiūra.

Nešvarios, grublėtos, šerpetojančios, juodomis panagėmis rankos yra nehigieniškos ir neestetiškai atrodo. Be nešvarumų, dulkių, rankų odos vagelėse ir raukšlėse, pirštų įlinkimuose, po nagais, žiedais, laikrodžiais, prisirenka mikroorganizmų, kurie ilgai išsilaiko ant rankų, įvairių papuošalų ir tampa užkrečiamų ligų priežastimi.

Nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno žmogaus kitam, jie nesunkiai perduodami paspaudžiant ranką.

Žarnyno užkrečiamosios ligos vadinamos „nešvarių rankų” ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti dizinterija, šigelioze, hepatitu A, rotavirusine bei norovirusine infekcija, o glostant naminius gyvūnus galima užsikrėsti kirmėlinėmis bei grybelinėmis ligomis.

Pagal Higienos instituto duomenis, kai kurių mikroorganizmų išgyvenimo trukmė ant rankų siekia net kelias valandas, pvz.: E. coli – 1 val. 30 min.; Hepatitis A Virus (HAV) – kelias valandas; Rotavirus – 4 val. 20 min.; Salmonella – 3 val.; S. aureus – 2 val. 30 min.; Pseudomonas – 3 val.

Lietuvoje „nešvarių rankų” ligų daugėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, lyginant paskutinių 2 metų laikotarpį, Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis padidėjo 2,7 proc. – nuo 546,9/100 tūkst. gyventojų 2009 metais iki 561,4/100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Daugiau nei 70 proc. 2010 metais užregistruotų ligonių žarnyno infekcinėmis ligomis užsikrėtė namuose per nesaugiai paruoštą maistą ir per buitinį sąlytį su sergančiaisiais.

2011 m. Lietuvoje, palyginti su 2010 m., smarkiai išaugo žarnyno infekcinių ligų protrūkių skaičius. Pernai buvo užregistruoti 437 žarnyno infekcinių ligų protrūkiai (susirgo 1228 asmenys), 2010 m. – 190 protrūkių (susirgo 538 asmenys).

Protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos, neatsakingai elgiamasi su maisto žaliavomis.

Tarp 2011 m. užregistruotų 437 protrūkių – 67 (15,3 proc.) buvo salmoneliozė, 148 (33,7 proc.) – rotavirusinės infekcijos, 25 (5,7 proc.) – kitos nustatytos bakterinės ir virusinės etiologijos, 197 (45 proc.) – nenustatytos etiologijos.

Viena dažniausių salmoneliozės protrūkių priežasčių 2011 m. buvo gyvūninis maistas (vištiena, kiaušiniai, mėsa ir jų produktai – 43,3 proc.), rotavirusinė infekcija vaikų ugdymo įstaigose bei šeimose plito per buitinį sąlytį, neužtikrinant asmeninės higienos ligonio aplinkoje.

Maitinimo įmonėse, vaikų ugdymo įstaigose netinkamas maisto tvarkymas sudaro sąlygas užteršti produktus, užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos dozės. Protrūkių priežastimis būna asmeninės bei maisto tvarkymo higienos nepaisymas namuose, vaikų ugdymo įstaigose, maisto tvarkymo įmonėse, prekybos įmonėse pirkta nekokybiška kepta vištiena, konditerijos bei kulinarijos gaminiai.

Muilas pašalina 95 proc. bakterijų ir virusų

Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindinė profilaktikos priemonė yra asmens higiena – švarios rankos ir švari aplinka.

Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Jei rankos nešvarios, virusai per burną patenka į sveiko žmogaus organizmą, užsikrėtimui pakanka kelių viruso dalelių.

Virusai, sukeliantys žarnyno infekcijas, gali ilgą laiką išgyventi aplinkoje (ant durų rankenų, kietų paviršių, užkrėstame vandenyje iki 10-15 dienų, išmatose – iki 7 mėnesių). Jie atlaiko apie 70 laipsnių temperatūrą ir užšalimą, atsparūs plačiai naudojamiems dezinfektantams, tačiau yra jautrūs chlorui ir jo turintiems preparatams.

Rankų higienos turi būti mokoma nuo mažens. Dauguma žmonių neplauna rankų taip, kaip pridera. Neplautomis rankomis negalima liesti burnos, akių, nosies gleivinių, nes tokiu paprastu būdu galima užsikrėsti ir gripo infekcija.

Būtina plauti rankas

Lankantis viešose vietose, įstaigose, organizacijose, transporte, liečiant gyvūnus, dirbant sode ar darže kontaktuojama su įvairiausiomis bakterijomis, todėl rankas būtina plauti:

* kai jos nešvarios,
* pasinaudojus tualetu,
* pakeitus vystyklus,
* prieš vaiko maitinimą,
* visada prieš valgant,
* prieš ir po maisto gaminimo,
* pažaidus su gyvūnu,
* grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo,
* pasinaudojus visuomeniniu transportu,
* pabuvus viešose vietose,
* po nosies valymo,
* po ir prieš žaizdos sutvarkymą,
* pabendravus su sergančiu žmogumi,
* po darbo su nešvariais įrankiais ar indais.

Smėlio dėžės – užkrato židiniai

Vasara – palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti. Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta šiltu metų laiku, nes optimali temperatūra jiems vystytis yra plius 24-30 laipsnių.

Pastaruoju metu dėl netvarkingai laikomų šunų, kurių fekalijomis vis labiau užteršiami žalieji miesto plotai, parkai, vaikų žaidimo aikštelės, vis dažniau užregistruojama sunkių kirmėlių sukeltų ligų – šunų askaridozės – toksokarozės – atvejų.

Užterštose smėlio dėžėse vaikai nesunkiai gali užsikrėsti echinokokoze, toksoplazmoze, mikrosporija bei kitomis parazitinėmis užkrečiamomis ligomis. Žmonių askaridoze ir toksokaroze užsikrečiama per užterštą maistą, vandenį, neplautas rankas.

Sergant toksokaroze kirminų lervos gali pažeisti ne tik plaučius, kepenis, inkstus, akis bet ir smegenis. Todėl neleiskite savo vaikams žaisti šunų ir kačių teršiamose smėlio dėžėse, aikštelėse, parkuose.

Tik tinkama bei nuolatinė rankų higiena gali užkirsti kelią šių pavojingų mikroorganizmų plitimui. Rankos visada turi būti švarios.

Kaip teisingai plauti rankas?

* Prieš plaudami rankas nusimaukite žiedus, laikrodžius, nes po jais esantys nešvarumai ir mikroorganizmai nenusiplaus.
* Sudrėkinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu, ant jų užpilkite skysto muilo, kuris tinka geriau už gabalinį, nes ant gabalinio muilo gali „apsigyventi” bakterijos.

* Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas iš abiejų pusių apie 20 sek., išmuiluokite ir riešus.

* Trinkite delną į delną, tarpupirščius ir vidines delnų puses, patrinkite pirštų galiukus ir panages, kruopščiai nuplaukite rankas, kad pašalintumėte muilą, nusausinkite jas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.

* Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą, išmeskite jį į sandarią šiukšlių dėžę.

Vestminsterio universitete atlikto tyrimo duomenimis, džiovinimas džiovintuvais nesumažina bakterijų skaičiaus ant odos, oro srovė mikroorganizmus nupučia 2 m spinduliu, tad jie gali patekti ant kitų žmonių.

* Nusiplovę rankas, patepkite jas kremu, pamasažuokite.

Gražios ir prižiūrimos, trumpai nukirptais nagais rankos puošia žmogų ir saugo nuo daugelio užkrečiamųjų ligų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.