Geriamojo vandens kokybei Lietuvoje keliami aukšti reikalavimai. Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra vienas iš Valstybinės maisto ir ir veterinarijos tarnybos (VMVT) kontroliuojamų maisto produktų. Geriamojo vandens kokybė yra griežtai prižiūrima nuolat. Kasmet vien geriamojo vandens tiekėjai atlieka apie 170 tūkst. įvairių programinės priežiūros tyrimų, jais stebimi mikrobiniai, cheminiai (toksiniai) ir indikatoriniai rodikliai, taip pat atrenkami ir oficialios kontrolės mėginiai.
Viešai tiekiamo geriamojo vandens sauga ir kokybė yra gera. Tik du procentai programinės priežiūros tyrimų neatitinka teisės aktų reikalavimų. Dažniausiai dėl padidinto drumstumo, amonio, bendrosios geležies kiekio. Šie vandens kokybės rodikliai nesietini su kenksmingu poveikiu žmonių sveikatai, tačiau atspindi požeminio vandens savybes, geriamojo vandens ruošimo ir tiekimo technologiją. Atskirose vandenvietėse taip pat išlieka aktuali cheminių (toksinių) rodiklių, kaip fluorido, boro ir arseno problema.
VMVT ketvirtus metus vykdo sustiprintą arseno geriamajame vandenyje kontrolę ir kartu su geologais bei kitomis institucijomis tęsia išsamius vandens tyrimus, siekdama išsiaškinti galimas arseno kiekio, viršijančio nustatytą normą, geriamajame vandenyje atsiradimo priežastis. Arsenas nėra vien tik Lietuvos problema, kitose ES valstybėse taip pat nustatomas šio rodiklio viršijimas. Tai lemia vandens baseinų savybės, geologinė foninė koncentracija ir pan.
VMVT inspektoriams valstybinės kontrolės metu nustačius, kad geriamojo vandens toksinių (cheminių) rodiklių vertės artėja prie nustatytos normos, geriamojo vandens tiekėjai nedelsiant įpareigojami imtis aktyvios priežiūros veiksmų ir tyrimus vykdyti dažniau. Geriamojo vandens tiekėjų pareiga vartotojus informuoti apie vandens programinės priežiūros rezultatus. Tokią informaciją dažniausiai jie pateikia savo interneto svetainėse.
Didžiosiose vandens tiekimo teritorijose geriamojo vandens kokybė geresnė, nei mažose (blogesnę kokybę mažosiose gal lemti prasta vandentiekio tinklų būklė, neįrengti ar nusidėvėję vandens ruošimo įrenginiai, netinkamos jų technologijos ir pan.).
Geriamojo vandens tiekėjai didžiosiose vandens tiekimo teritorijose kasmet vidutiniškai atlieka apie 54 tūkst. geriamojo vandens programinės priežiūros rodiklių tyrimų, vidutiniškai net 99,7 proc. visų atliktų tyrimų atitinka reikalavimus (mikrobiniai rodikliai – 100 proc., indikatoriniai – 99,7 proc., cheminiai (toksiniai) – 99,9 proc.).
VMVT atliekami laboratoriniai tyrimai taip pat rodo, kad šalies gyventojų vis dar naudojamas šachtinių šulinių vanduo dažnu atveju nėra saugus. Tam turi įtakos netinkama šulinio vieta, įrengimas ir priežiūra. Todėl itin svarbu, kad šulinių vanduo būtų tikrinamas reguliariai, o gyventojai, esant galimybei, galėtų jungtis prie centralizuotų vandens tinklų.
Vartotojų pranešimų dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens VMVT palyginti su kitais pranešimais apie maisto produktus gauna nedaug. 2020 m. sulaukta 60 pranešimų, iš jų pasitvirtino 40 proc. Dažniausia pagrįstų skundų priežastis buvo netinkama kokybė: nepriimtina spalva, skonis, kvapas dėl padidinto geležies, mangano kiekio, didesnio drumstumo ar kt.
Vykdydama valstybinę geriamojo vandens kontrolę, VMVT siekia užtikrinti, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo būtų saugus ir kokybiškas, geriamojo vandens tiekėjai nustatyta tvarka atliktų geriamojo vandens programinę priežiūrą ir apie rezultatus viešai informuotų vartotojus.