2021 m. Žemės dienos tema „Atkurk mūsų žemę“ pasirinkta neatsitiktinai, daugiausia dėmesio skiriant natūraliems procesams, ekologiškoms technologijoms ir novatoriškam mąstymui, galinčiam atkurti pasaulio ekosistemas. Visi raginami prisidėti prie žemės atkūrimo ne tik todėl, kad žmonėms rūpi gamtos pasaulis, bet ir dėl to, kad gyvename jame. Ir tai pradėti galime taupiau naudodami vandenį, išjungdami elektros lemputę, prisimindami sveiką susisiekimo priemonę – dviratį.
Žemės dienai skiriamose veiklose kasmet dalyvauja daugiau nei milijardas žmonių 192 šalyse, tai didžiausia pilietinė akcija pasaulyje.
Tarptautinė tvarumą skatinanti organizacija „Global Footprint Network“ (GFN) yra konstatavusi, kad visas kiekis gamtinių išteklių, kurių turėjo pakakti metams, 1993 m. buvo išeikvoti tų metų spalio 21-ąją, 2003-aisiais – rugsėjo 22-ąją, 2018 metiniai žemės resursai išnaudoti rugpjūčio 1-ąją, 2019 m. – liepos 29 d. Ir tik pernai dėl pandemijos poveikio ši data buvo vėlesnė – rugpjūčio 22 d. Tai bene vienintelis teigiamas pandemijos poveikis aplinkai, mat šiuo metu gamtosaugininkai labai sunerimę dėl visame pasaulyje labai padidėjusių plastiko atliekų kiekių.
„Išaugus vienkartinių veido kaukių gamybai kyla milžiniškas aplinkosauginis iššūkis, nes prie COVID-19 problemų prisidėjo ir didžiulių plastiko bei jo dalelių aplinkoje problema. Vienkartinės kaukės gaminamos iš neaustinio audinio, kuris geriau filtruoja bakterijas ir praleidžia orą. Jų gamybai naudojamas polipropilenas, kurio tankis 20 – 25 g/kv. m. Kaukės taip pat gali būti pagamintos iš polistireno, polikarbonato, polietileno arba poliesterio“, – sako VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto direktorė prof. Laima Česonienė. Mokslininkė skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 2 mln. suaugusių gyventojų ir jei jie visi naudoja vienkartines kaukes, jei bent kartą per dieną jas keičia, kasdien turime 2 mln. naudotų kaukių. Viena kaukė sveria apie 2,7 g. Vadinasi, iš viso Lietuvoje per dieną gali susikaupti 5,5 t papildomų plastiko atliekų, netgi neįskaičiavus apsauginių plastikinių drabužių. Tai – iššūkis, kurį būtina įveikti neatidėliojant.
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto lektorius Žydrūnas Preikša pastebi, kad Žemė yra vienintelė planeta, tinkama žmonėms gyventi. Naikindami ją naikiname pačius save.
„Matant, kaip žmogus intensyviai kerta miškus, aria pievas, išgaudo žuvis, bando įsisavinti bet kokį natūralų žemės lopinėlį, taip naikindamas rūšis, ekosistemas, pagalvoji apie ypač žemą Homo genties išprusimo lygį, nors jo evoliucija jau trunka 2,5 mln. metų. Matyt, masiniai išnykimai Žemėje ne veltui vyksta – reikia apsivalymo“, – kalba mokslininkas, prognozuojantis, kad ateinantis Žemės apsivalymas gali būti apsivalymas nuo žmogaus.
Pasak Ž. Preikšos, žmonės to ir siekia savo veikla. „Pinigai užgožia žmonių protus – svarbiausia ekonominis vystymasis, paremtas kuo didesniu vartojimu, Žemės išteklių naudojimu. Geriau apskritai žmonija nesivystytų, nekurtų plastiko, GMO, nenaudotų pesticidų, atominių ginklų. Kiekvienas gyvas organizmas geba išlikti. Ir, deja, vienintelė rūšis iš apytikriai 20 mln. Žemėje egzistuojančių rūšių galinti išnaikinti kitas rūšis yra žmogus“, – konstatuoja mokslininkas, apgailestaujantis, kad Žemės dieną tenka kalbėti apie problemas ir tai, kas dėl žmogaus veiklos yra nutikę blogo.
<fff>VDU ŽŪA inf.