Visoje Lietuvoje slypi lobiai, kuriuos atrasti pasiryžta vis daugiau azartiškų ieškotojų. Tokių „lobkasių“ galima pamatyti ir mūsų krašte.
Tereikia įdėmiau stebėti aplinką miesto žymesnėse vietose. Tuoj pamatysite kokį keistuolį: jis vaikščios pirmyn – atgal, akylai tyrinės pastatų sienas, tūpčiodamas sklaidys žoles ir gal net kapstys žemę bei dairysis aplinkui, ar niekas jo nepastebi. Mat lobių ieškotojų taisyklėse reikalaujama, jog šie išliktų nepastebimi kitų praeivių, nes nieko nežinantys lobį gali sugadinti ar, neduok Dieve, pavogti…
Turtais susigundžiusius skaitytojus iš karto atvėsiname – čia kalbama ne apie giliai žemėje tūnančias skrynias, pilnas monetų, aukso luitų ar tviskančių papuošalų, o tiesiog apie neperšlampamą dėžutę, kurioje – koks nors suvenyras, pieštukas ir popieriaus lapeliai.
Žaidimo variklis – ieškojimų malonumas
Tokius lobių ieškotojus ir užkasinėtojus įtraukė pasaulinis žaidimas „Geocaching“ (iš anglų kalbos: „geo“ – geografija, „cach“ – slėptuvė). Svetainėje geocaching.com pateiktos visame pasaulyje paslėptų lobių vietų užuominos, o GPS imtuvu galima rasti jų koordinates. Tad, norint leistis į geolobių paieškas, tereikia turėti internetą ir GPS imtuvą.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, bet vertėtų nepamiršti, kad GPS imtuvų paklaidos gali būti nuo kelių iki keliasdešimties metrų, todėl dažnai ieškotojams tenka ilgai klaidžioti ratais, kol pagaliau lobį suranda.
Lobius patys žaidimo dalyviai slepia įvairiausiose vietose – nuo medžių drevių ir plyšių pastatų sienose iki atokių kapinių ar šaltų požemių. Slėptuvėse randamos vandeniui atsparios dėžutės (lobių ieškotojų vadinamos „konteineriais“), kuriose įdėtos įvairiausios smulkmenos: pieštukai ir tušinukai, ženkliukai, monetos, maži suvenyrai.
Jei paliktas daiktas pirmajam radusiajam pasirodo vertingas ar įdomus, galima jį pasiimti, tačiau mainais būtina palikti kitą suvenyrą. Beje, dėžutėje būtinai turi būti tušinukas ar pieštukas ir popieriaus lapas radėjui pasirašyti.
Pasidžiaugus radybomis, pasirašius radėjų lapelyje, reikia konteinerį užmaskuoti toje pačioje vietoje taip, kad ir kiti žaidėjai jį atrastų pagal duotas koordinates. Apie savo radybas taip pat reikia pranešti geocaching.com puslapyje.
Taigi geolobių ieškotojai pasaulyje varžosi ne dėl kokių turtų, o dėl aktyvaus laisvalaikio, ieškojimo malonumo ir radybų džiaugsmo. Kadangi lobiai dažniausiai būna paslėpti gražiausiose ar pamirštose miestų ar rajonų vietose, jas galima atrasti naujai ar pažvelgti kitu kampu.
Lobių ieškojimo virusas plinta nuo 2000 metų ir nuolat suranda naujų savo gerbėjų. Visame pasaulyje slėptuvių yra daugiau kaip du milijonai. Vien Lietuvos teritorijoje slypi daugiau kaip 2300 lobių, keliasdešimt jų – ir Šilutėje bei jos rajone: Šilutės miesto stadione, senosiose vokiečių kapinėse, prie Hermano Zudermano ąžuolo Žalgirių kaime, netoli Ventės rago švyturio, prie Peterso tilto į Rusnės salą, prie Aukštumalos pelkės ir t.t.
Slėptuvės aprašai – geriau už turistinį gidą
Beveik 150 lobių Lietuvoje radusi šilutiškė Dalia keletą jų pati paslėpė Šilutėje teigdama, kad slėpti taip pat smagu, kaip ir rasti.
Geolobių žaidimą mergina atrado prieš porą metų. Kai tik pažįstamas papasakojo apie tokį laisvalaikio praleidimą, ji jau kitą dieną su draugu išsiruošė į lobių paieškas.
„Pamenu, buvo ankstyvas pavasaris, todėl beklaidžiodami abu stipriai sušalome. Bet peršalimą atpirko džiaugsmas radus pirmąjį savo lobį. Ir dabar dažniausiai į paieškas leidžiamės dviese, nes vienai ieškoti, turbūt, nebūtų taip linksma“, – įspūdžiais dalijasi Dalia.
Ji pripažįsta, kad lobių paieška ne tik praturtino jos laisvalaikį, bet ir praplėtė akiratį. Mat, ji domisi apleistais pastatais, o neretai lobiai paslepiami būtent tokiuose užmirštuose kampeliuose. Geolobio autorius svetainėje pateikia ir vietos aprašymą, ir istoriją.
„Kartais kokį sekmadienį norime pasivaikščioti, ką nors nauja pamatyti, bet nežinome, kur patraukti… Tuomet atsidarius geocaching’o žemėlapį galima susirasti įdomią vietą, o ten nuvažiavus dar ir lobį surasti. Tai yra kur kas geriau už bet kokį turistinį gidą. Dabar gyvenu Kaune ir vien per lobių paieškas esu radusi tokių gražių vietų, apie kurias anksčiau nieko nežinojau“, – pasakoja Dalia.
Pasak šilutiškės, smagiausia rasti tokius lobius, kurie būna įdomiai užmaskuoti. Pavyzdžiui, įdėti į paukščio inkilą arba pritvirtinti prie medžio ir atrodo panašiai kaip kerpė. Dėl vieno gerai užmaskuoto lobio porelei teko net keturis kartus vis į tą pačią vietą važiuoti ir bandyti jį atrasti.
Tuomet, kaip sakė Dalia, jau azartas užvirė žūtbūt rasti tą lobį. Iš ketvirto karto atradę, negalėjo sulaikyti juoko: ieškota slėptuvė buvo akivaizdžiai ir viešai padėta, tik gerai užmaskuota ir susiliejusi su aplinka.
Nemažai lobių radusi pora tvirtina, kad vis dažniau jų ieškant savaime išsivysto ieškotojo nuojauta: jau iš tolo pradedi matyti tinkamas lobiui vietas arba kitus įtartinus daiktus, kuriuose galėtų būti slėptuvė.
Lobiai pritraukia turistus
Ir mes pabandėme ištyrinėti Šilutės miesto stadioną, ieškodami lobio. Geocaching.com svetainėje perskaitėme pateiktą aprašymą: „Tai yra vienas seniausių Lietuvoje stadionų, talpinantis 3000 žiūrovų. Jame žaidžia ir miesto futbolo komanda „Šilutė“. Aprašymas pateiktas ir anglų kalba.
Įsijungėme savo GPS imtuvą ir keliavome stadiono patvoriais tol, kol nuo vietos mus teskyrė 10 metrų. Prie aprašymo buvo duota ir užuomina, kur maždaug galėtume slėptuvės ieškoti: „Ant viršaus padėta šakų“.
Tad lindome į šlapias žoles, kilnojome prikritusias šakas, o po kojomis šokinėjo daugybė varlių bei raudonavo raudonikių kepurėlės. Galiausiai vienoje vietoje, pakėlus ne šakas, o plytą, žemėje sušvietė mėlynas dangtelis. Paklaida GPS imtuve nuo tikrųjų koordinačių – 12 metrų.
Iškasėme plastmasinį buteliuką, kuriame – mažo mėlyno drambliuko figūrėlė, baltų (jau nuo drėgmės sušlapusių) lapelių popierėliai su šį lobį radusiųjų parašais. Palikome komentarą lapelyje ir internete, ir pasidžiaugę, kad pavyko išlikti nepastebėtiems, leisimės toliau į lobių medžioklę po Šilutę ir jos rajoną.
Svetainėje ieškant vietovių, kur galima nuvykti ieškoti lobių, yra ir komentarai bei komplimentai mūsų kraštui. Prie Ventės rago švyturio apsilankę lobių ieškotojai komentavo: „Labai jaukus tas švyturys. Beje, netoliese įsigijome rūkytą karšį. Labai skanus buvo….“.
Akivaizdu, kad geolobių paieškos į mūsų kraštą privilioja turistus ir iš užsienio. Internete prie Šilutės lobių nuorodų yra ir kitataučių komentarų anglų kalba: „Ieškojome lobio Šilutėje karštą vasaros dieną. Pas mus Švedijoje ilgą laiką lijo, todėl nebuvome pratę prie tokio karščio. Pakeliui matėme saulėje besideginančius žmones. Viskas atrodė puikiai!“, „Atradome lobį greitai, tik turėjome problemų jį ištraukiant, bet vis tiek mums pasisekė. Keista, bet buvome pirmieji jį atradę. Pasidžiaugėme, ir jau metas palikti Šilutę, miestą, kuriame niekada nebūčiau apsilankęs, jei ne paslėptas lobis. Džiaugiuosi, kad apsilankiau“.