Spauda skalambija – pasaulio pabaiga artėja: 20 tonų nugaišusių žuvų nusėjo Norvegijos pakrantę, negyvi paukščiai krintantys iš dangaus – trečias apokalipsės ženklas? O kur dar žemės drebėjimai, cunamiai, saulės užtemimai, ir, spėjama, atsiradę 2 mėnuliai danguje!
Amerikiečiai jau griebėsi veiksmų – perka brangias patarimų knygas „Išlikimo vadovas“ arba rezervuoja vietas bunkeriuose.
Tuo tarpu šilutiškiai, net ir norėdami, kilus pavojui bunkeryje gyventi negalėtų. Pelėsiais ir kerpėm apaugusios seniai, slėptuvės gali tik virkdyti iš skausmo jautrią širdį. Nutilusios sienos, apleistos visų, dabar vietomis apklijuotos tik dainininkės Britney Spears plakatais…
„Šilutės naujienos“ panikos nesėja. Mes apsilankėme didžiausioje Šilutėje esančioje slėptuvėje ir pasiteiravome specialistų, kaip reikėtų gelbėtis, kur evakuotis, kraštą ištikus negandai.
Slėptuvės paverstos šiukšlynais
Slėptuvės, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, Šilutės rajone nėra, – teigia Šilutės r. savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas. Visoje šalyje dar šaltojo karo laikais ir anksčiau statytų slėptuvių gausu, tačiau daugelis jų visiškai apleistos, nebetinkamos naudoti pagal paskirtį.
Pavyzdžiui, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos slėptuvėje buvo numatyta paslėpti 50, bendrovei „Šilutės Rambynas“ priklausančioje slėptuvėje – 250, UAB „Šilutės melioracija“ slėptuvėje – 200 žmonių. Didžiausia ir rimčiausia slėptuvė – Pramonės gatvėje, buvo numatyta, kad joje laikinai nuo pavojaus apsisaugoti galėtų 400 žmonių.
Pasak R.Renčeliausko, daugelis iš tų slėptuvių statytos prieš kelis dešimtmečius, neatsižvelgiant į statybos techninius bei higienos normų reikalavimus, todėl jose išbūti praktiškai neįmanoma. Pamario mokyklos slėptuvė įrengta rūsyje, tarp komunikacijos mazgų, lubos per žemos, melioratorių slėptuvėje – per didelė drėgmė, tik vienas išėjimas. Esant tik vienam išėjimui, tokia slėptuvė žmonėms virstų kapu, nes nėra galimybių iš jos išsivaduoti.
Daugelį slėptuvių, kurios buvo įrengtos privačiuose namuose, žmonės jau pavertė sandėliukais ar rūsiais. Jose saugiai glaudžiasi daržovės ir konservai.
Rusnės salą evakuoti padėtų kariuomenė
2010 metais įsigaliojus naujai Civilinės saugos įstatymo redakcijai pasikeitė slėptuvės sąvoka. Gyventojams saugoti turi būti pritaikomi tokie pastatai, kuriuose nelaimės atveju galėtų būti daug žmonių: mokyklos, sporto salės, stadionai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
Įsivaizduokime kokios nors globalinės nelaimės scenarijų…
R.Renčeliauskas sakė, jog Šilutės rajone slėptuvėmis taptų mokyklos. Gyventojų apsaugai tinkamose slėptuvėse vienam žmogui turėtų būti skiriama ne mažiau 1,5 kv. metrų plotas, sukauptos būtiniausios higienos priemonės, pasirūpinta oro ir vandens tiekimu, elektros energija.
Jeigu iškiltų pavojus gyventojams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui, turėtų būti priimamas sprendimas evakuotis. Savivaldybėse gyventojų evakavimą organizuoja ir už vykdymą atsakingas savivaldybės meras. Pagal gyventojų skaičių seniūnijose numatyta, kiek gyventojų preliminariai būtų evakuota į slėptuves, įvykus nelaimei: Šilutės seniūnijoje – 6500, Juknaičių seniūnijoje – 775, Gardamo – 525, Katyčių – 375, Kintų – 375, Rusnės – 475, Saugų – 950, Švėkšnos – 950, Usėnų – 375, Vainuto – 675, Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje – 950 žmonių.
Kokiu principu bus atrinkti „laimingieji“? Kur turėtų dėtis kiti žmonės?
Specialistai patikino, kad pagal genofondo stiprumą žmonės nebus renkami. Slėptuvėse gelbėjamų žmonių skaičius nustatytas pagal Vyriausybės parengtą metodiką. Tiek gyventojų išgelbėti turi būti pasiruošusi savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija.
Iškilus dideliam pavojui Rusnės salai, pavyzdžiui, jei atvilnytų cunamio galingumo potvynis, tektų evakuoti visą salą – apie 2000 gyventojų. Pasak R.Renčeliausko, ypač žiemą ar pavasarį, kuomet kelias užsemtas, tektų susidurti su problema, kadangi žmonės iš salos patys negalėtų išvykti savo transportu, liktų joje įkalinti.
Išspręsti situaciją būtų nebe Savivaldybės galioje, tad tikimasi, kad į pagalbą spėtų atvykti kariuomenė.
Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo nuomone, kol grėsmė tik sumodeliuota, o ne reali, reikėtų dar kartą pasvarstyti apie estakados svarbą ir statybas.
Slėptuvėje šventė vestuves
„Šilutės naujienos“ apsilankė didžiausioje rajono slėptuvėje – „bunkeryje“ Pramonės gatvėje. Kol kas Savivaldybė laukia teismo sprendimo pripažinti šias patalpas bešeimininkiu turtu. Tuomet bus galima svarstyti, ką toliau daryti su apleista ir nebeeksploatuojama slėptuve.
Šilutės seniūnijos inžinierius Vladas Rimkus pasakojo, jog prieš 20-metį slėptuvės patalpos buvo itin modernios, atitiko aukštus reikalavimus. Po žeme esančioje slėptuvėje buvo du išėjimai, įrengta ventiliacija, veikė oro filtrai.
„Čia žmonės švęsdavo vestuves!“ – prisiminė kaimynystėje gyvenanti Lena Zita Petkevičienė, paklausta apie slėptuvę.
Tuometiniame Šilutės rajono gamybiniame susivienijime „Agrochemija“ dirbusi moteris dalyvavo ir slėptuvėje rengtuose civilinės saugos mokymuose.
Pasak V.Rimkaus, stebėtis dėl vestuvių labai nereikėtų, mat slėptuvės patalpos buvo ne tik erdvios, buvo keli atskiri kambariai, bet ir įrengtas dienos apšvietimas, kas tais laikais reiškė prabangą.
Dabar likimo valiai palikta slėptuvė atrodo apgailėtinai. Storos metalinės durys apipeizotos negrabiais piešiniais, apsilaupiusias sienas ėda pelėsis ir drėgmė, vaiskiomis rūdimis „žydi“ metalinės konstrukcijos.
Viename salės kampe benamiai buvo įsikūrę „lizdelį“ – padėta padangų atsisėsti. Matyt, populiariosios muzikos gerbėjai vieno kambario sieną apklijavo Britney Spears, Madonos, grupės „Westlife“ plakatais.
Rekonstrukcija kainuotų virš milijono litų
R.Renčeliausko manymu, slėptuvės rekonstrukcija kainuotų milžiniškai daug – neužtektų milijono. Panaudoti ją žmonėms slėptis neplanuojama, nors teoriškai svarstoma, kad slėptuvė praverstų įrengiant joje Savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo posėdžių centrą.
Pasikeitus teisiniam reglamentavimui netinkamoms buvusioms slėptuvėms panaikinta gyventojų kolektyvinės apsaugos funkcija ir netaikomi su civiline sauga susiję reikalavimai, kiti apribojimai. Šių statinių savininkai gali juos naudoti savo ūkinėje veikloje. Todėl tokioje patalpoje galima įrengti net naktinį klubą ar barą.
Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas pabrėžė, kad visų pirma žmonės patys turėtų pasirūpinti savo saugumu. Rekomenduojama savo patalpas pritaikyti apsisaugojimui nuo nelaimių. Pavyzdžiui, nuo radiacijos medinis namas apsaugo 2 kartus efektyviau, nei esant lauke. Esant rūsyje rizika sumažėja 7 kartus, mūriniame name – 10 kartų.
„Žinoma, pavojus teoriškas, bet ne laikas šunį šerti, kai reikia į medžioklę eiti. Žmonės turi būti pasiruošę potvyniui, gaisrui, šalčiui“, – kalbėjo R.Renčeliauskas.
Tiesa, subjektyviu „Šilutės naujienų“ pastebėjimu, jei išsipildys šiurpiausi pasaulio pabaigos scenarijai: į Žemę atsitrenks asteroidai, apsivers Saulės magnetinis laukas ir prasidės audros, pasislinks ašigalis ar prasidės globalinis atšilimas, jokios apsaugos priemonės nebepadės.
