Mažosios skulptūros paroda, savo kelionę pradėjusi Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, užsukusi į Žemaičių Naumiestį, galiausiai atvyko Švėkšnon. Parodos autorius, profesionalius skulptorius Aušrą Jasiukevičiūtę ir Daumantą Kučą atlydėjo švėkšniškė Agnė Oželytė, Lietuvos dailės sąjungos pirmininkės asistentė.
Pasak vienos iš parodos autorių Aušros Jasiukevičiūtės, Vilnius ir kiti didmiesčiai yra pertekę parodų ir meno ekspozicijų, tad idėją surengti mobilią parodą, skirtą mažų miestelių meno mylėtojams, paskatino Lietuvos kultūros situacija, kurioje pastebima akivaizdi meno centralizacija didžiuosiuose miestuose.
Skulptoriai D.Kučas ir A.Jasiukevičiūtė ekspozicijos atidarymo metu Švėkšnos bibliotekoje žiūrovams pasakojo apie kūrybą, pasidalino mintimis apie savo menines – kūrybines inspiracijas.
Skulptorių kūryboje vyrauja įvairūs motyvai – nuo augalo, figūros iki abstraktaus vaizdo. Vedami subtilaus saiko jausmo jie geba lakoniškai ir tiksliai įkūnyti pasirinktą temą.
A.Jasiukevičiūtė kuria savito modelio objektus, sunkiai nusakomu formatu bei žanru, su paslėptais simboliais ir metaforomis, kurių visumai apibūdinti tinka sąlyginis pavadinimas „Ažūrinis pasaulis“. Matant Aušros tvarinius, dažnai keliančius nuostabą, norisi juos pačiupinėti, žvilgtelėti vidun. Autorė objektams suteikia ne tik estetinę ir rafinuotą formą, bet dar stebina technologine meistryste – sidabruota, platinuota, auksuota, inkrustuota pusbrangiais mineralais.
Pasiklausę menininkės kalbos apie paprastus, gražius ir amžinus jausmus, tai, kas slypi kiekvieno mūsų pasaulyje, suvoki, kad metalas nesipriešindamas paklūsta moteriškoms rankoms, kitaip ir negali būti!
Švėkšnos filialo bibliotekininkei Danutei Litvinienei padėkojus skulptoriams, apdovanojus juos gėlėmis ir šių metų „Švėkšnos metraščiu“, renginys baigėsi, tačiau niekas nesiskirstė. Žiūrovai, abiejų kūrėjų darbuose aptikę heraldinės, religinės simbolikos, atpažinę archaiškų kultūrų, paveldo atspindžius, norėjo dar tuo reginiu pasidžiaugti. Neskubėjo atsisveikinti, o mindžikuodami dar ir dar godžiai žvilgsniu gėrė tą grožį ir šiltu šypsniu glostė menininkus, į Švėkšną atvežusius savo kūrybą.
Išsikalbėjus paaiškėjo, kad skulptoriai Švėkšnoje lankosi pirmą kartą, kad miestelis juos sužavėjo ir jie mielai jį apžiūrėtų. Kitą dieną svečiams ekskursiją po Švėkšną dovanojo šio krašto istorijos žinovė Ona Norkutė, E.Pliaterytės atminimo draugijos Švėkšnos skyriaus pirmininkė.
Bendraudami radome ir daugiau sąsajų. Pasirodo, Daumanto senelis Antanas Kučas yra vienas žymiausių XX a. Lietuvos grafikų, kūręs knygų iliustracijas, estampus, piešinius, ekslibrisus. Ryškiausias dailininko indėlis knygų grafikos srityje. A.Kučas apipavidalino virš 200 veikalų, kurių brandžiausią dalį sudaro lietuvių literatūros klasika. 1959 m. jis iliustravo Simono Stanevičiaus, gyvenusio ir palaidoto Švėkšnoje, „Pasakėčias“.
Su svečiais atsisveikinome paprašę, kad švėkšniškė A.Oželytė tarpininkautų organizuojant grafų Pliaterių portretų parodą Švėkšnoje.
