Pasėlių deklaravimo laikas baigiasi, bet ūkininkai tam neturi laiko

paul plowing close goodBirželio 15-oji – ta diena, kai baigsis žemės ūkio naudmenims ir pasėliams deklaruoti skirtas laikas.

Tačiau šiemetinė žiema ir pavasarinės šalnos žemdirbiams padarė tiek nuostolių, kad dabar jiems pirmo svarbumo rūpestis – atsėti iššalusius plotus. Todėl atšilus orams laukuose – pats darbymetis, ir nieko keista, kad į darbus įsisukę ūkininkai vis dar neranda laiko sėsti prie kompiuterio arba važiuoti į seniūniją, kad ten užpildytų paraišką tiesioginėms išmokoms gauti.

Dėl to deklaravimas juda vangiai.

Pirmauja šilutiškiai ir vainutiškiai

Lietuvos Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, šalyje iš viso jau pateikta daugiau nei 50 300 paraiškų, kuriose deklaruojami maždaug 568 tūkst. ha plotai. Pernai tuo pat metu buvo pateikta apie 47 tūkst. paraiškų ir deklaruota maždaug 501 tūkst. ha.

Šiemet pagal pateiktų paraiškų kiekį savaitės pradžioje pirmavo Vilkaviškio (beveik 2000 paraiškų), Šilalės (apie 1 900), Raseinių (apie 1 800) rajonai.

Šilutės rajono ūkininkai nuo šalies pirmaujančiųjų nedaug atsilieka. Trečiadienio duomenimis, mūsų rajone jau deklaruota 1916 ha žemių, pateikti tik nebaigti tvarkyti dokumentai dar maždaug 100 ha.

Aktyviausiais šioje srityje galima pavadinti šilutiškius, kurie jau deklaravo 291 ha, nors nederėtų pamiršti, kad Šilutės seniūnija yra ir pati didžiausia. Nedaug nuo jų atsilieka vainutiškiai – deklaravo 256 ha, švėkšniškiai deklaravo 239 ha, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijose deklaruota po 212 ha.

Vangiausiai juda usėniškiai (deklaravo tik 59 ha), rusniškiai (65 ha) ir katytiškiai (93 ha).

Tokius duomenis pateikęs Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Lidžius sako, kad pirmieji įprastai ateina tie ūkininkai, kurių žemės – daugiausiai pievos ir ganyklos. O tie, kurie žemę dirba, sėja žiemines ir vasarines kultūras, dabar dokumentų tvarkymui tiesiog neturi laiko.

Pražudė žiemos šalčiai, pribaigė pavasariniai

Šiemetinė žiema iššaldė ištisus žieminių kvietrugių, žieminių kviečių ir rapsų plotus. Skaičiuojama, kad mūsų rajone žuvo 100 proc. šių pasėlių. Tiesa, rapsai po žiemos buvo gražiai sukilę, bet jų žiedus pribaigė gegužės šalnos, paspaudusios iki minus 6 ir 7 laipsnių.

Žieminiai javai irgi yra neatsparūs pavasarinėms šalnoms, neatlaikė jie ir šiemetinių. D.Lidžiaus žodžiais tariant, javai jau buvo pradėję siurbti iš žemės vandenį, tad jis, šaldamas ląstelėse, ir pražudė augalus.

Kadangi šiemet balandis buvo net šiltesnis nei gegužė, tad ūkininkai jau balandį suskubo sėti vasarojų. Bet gamta buvo nusprendusi kitaip, tad sudygę pasėliai gavo šalčių ir žuvo. Todėl daugeliui rajono ūkininkų teko pasėlius atsėti iš naujo.
„Dabar ūkininkams – pats darbymetis: reikia sėti, reikia pasėlius purkšti ir tręšti, tad jiems nėra kada imtis dokumentų tvarkymo“, – pasėlių deklaravimo stabdžius supranta D.Lidžius.

Tiesa, Žemės ūkio ministerijos atstovai teigia, kad nesuspėjusieji deklaracijas galės pateikti iki liepos 10 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną jie begaus 1 proc. mažesnę paramą.

Šiemet bus griežčiau žiūrima į daugiamečių ganyklų deklaravimą, be to, bus kontroliuojama, ar valdos tyčia nesuskaidytos.
Pasak D.Lidžiaus, dar viena bėda, kad šiemet beveik nė vienas rajono ūkininkas nebuvo apdraudęs savo pasėlių nuo iššalimo. O noras draustis dingo todėl, kad naujus pasiūlymus sudarę draudikai žemės savininkams beveik nebepaliko pasirinkimo laisvės. Dabar iš ūkininkų reikalaujama visus pasėlius sujungti į vieną grupę, tad jiems tenka drausti net tuos, kurių nenorėtų.

Parama mokama ir už gyvulius bei pieną

Lietuvoje nuo 2004 m. taikoma vienkartinės tiesioginės išmokos už plotus schema: tiesioginės išmokos mokamos už turimą žemės ūkio naudmenų plotą, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio.

Žemės ūkio valdos valdytojai, teikdami paraišką skirti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, šiemet gali prašyti ir paramos tiesioginėmis išmokomis už mėsinius galvijus, mėsines avis, ėriavedes, specialiosios paramos už parduotą pieną bei paramos už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2007-2013 m. priemones.

Kaip ir ankstesniais metais, paraiškas priėminėja seniūnijose dirbantys žemės ūkio specialistai arba jas galima teikti elektroniniu būdu.

„Noriu atkreipti ūkininkų dėmesį į tai, kad deklaruojant pasėlius, Žemės ūkio ir kaimo verslo registre patogu atnaujinti ir žemės ūkio valdos duomenis (deklaruotas žemės ūkio naudmenas, laikomus ūkinius gyvūnus, įregistruotus Ūkinių gyvūnų registre, ir pan.“, – sako D.Lidžius.

Neatnaujinus šių duomenų, užtrunka paraiškų administravimo procesas, be to, pareiškėjai gali gauti mažesnes išmokas. Iki gruodžio 31 d. atnaujinti savo valdos registracijos duomenis būtina net ir tada, jeigu niekas nesikeitė.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.