Pasibaigusio galiojimo vaistai: kokia rizika juos vartojant?

Galvos skausmas, sloga ar nedidelis karščiavimas priverčia pasidairyti po namų vaistinėlę. Tarp įvairių sukauptų buteliukų ir tablečių galima rasti ir vaistų, kurių galiojimas jau pasibaigęs. Ką su jais daryti?

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė pabrėžia, kad pasibaigusio galiojimo vaistai gali tapti pavojingi – dėl cheminės sudėties pokyčių jų poveikis gali būti nenuspėjamas.

Netaupyti nebereikalingų

Mažiausia, kas gali nutikti vartojant pasenusius vaistus – jie nebeveiks ir gydymas gali būti neveiksmingas. Visgi kai kuriais atvejais rizika vartojant tokius vaistus kur kas didesnė – jie gali tapti toksiški, sukeldami net stiprų apsinuodijimą. Neefektyvus gydymas taip pat gali lemti atsparumo antibiotikams vystymąsi ar komplikacijas sergant lėtinėmis ligomis.

Iš pažiūros net nepakitę vaistai gali būti nebetinkami vartoti, todėl juos reikėtų išmesti pasibaigus galiojimo laikui. Žmonės neretai laiko vaistus, kurių galiojimas jau pasibaigęs, manydami, kad jie vis dar veiksmingi. Kiti nenori išmesti brangių medikamentų ar neturi galimybės įsigyti naujų. Pasitaiko, kai žmonės nepastebi, kad vaisto galiojimo laikas pasibaigęs, nes nepatikrina pakuotės. Dažniausiai tai būna įvairūs purškalai, naudojami tik peršalimo sezonu, o vaistų likučiai dažnai atidedami „kitam kartui“ ir pamirštami. Neretai lieka nesuvartoti sirupai, ypač vaikams skirti preparatai.

Tinkamas vaistų laikymas – vienas svarbiausių dalykų, siekiant išsaugoti jų veiksmingumą. Juos reikėtų laikyti taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje. Daugumai preparatų tinka vėsi, sausa ir tamsi vieta, toliau nuo saulės spindulių ar kitų šilumos šaltinių. Vonia ar virtuvė šiam tikslui netinka.

Vaistus reikia laikyti originalioje pakuotėje, vaikams nepasiekiamoje vietoje. Kai kurie preparatai, pavyzdžiui, sirupai ar akių lašai, turi būti laikomi šaldytuve.

Ką išduoda forma?

Vaisto forma turi įtaką tiek jo galiojimui, tiek poveikiui pasibaigus terminui. Tabletės ar kapsulės išlieka stabilesnės ir, laikomos tinkamai ilgiau nepraranda savo savybių. Visgi laikui bėgant ir jų veiksmingumas gali sumažėti.

Rizikingiau vartoti skystus vaistus (sirupai ar lašai), pasibaigus jų galiojimo laikui juose gali daugintis bakterijos ar grybeliai, ypač jei preparatas jau atidarytas. Akių lašai ir injekciniai tirpalai reikalauja ypatingo atsargumo, nes šie preparatai turi būti visiškai sterilūs. Jų naudojimas pasibaigus galiojimui gali sukelti infekcijas, uždegimus. Tepalai, geliai ir purškalai laikui bėgant taip pat praranda stabilumą – jų veikliosios medžiagos gali suirti, o pakitusi sudėtis sukelti alergines reakcijas.

Kaip išmesti?

Pasibaigus galiojimui vaistų nereikėtų mesti į buitines atliekas ar nuleisti į kanalizaciją – taip teršiama aplinka, o vaistų likučiai, patekę į gruntinį vandenį, kenkia tiek gyvūnijai, tiek žmonių sveikatai. Tokius vaistus vaistinės priima saugiam utilizavimui.

„Vaistų laikymas „atsargai“ nėra gera praktika – ateityje gali kilti pagunda juos vartoti be gydytojo paskyrimo, o tai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų“, – įspėja vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ tinkle jau yra 100 vaistinių, kuriose vartotojams atsikratyti nereikalingais vaistais paprasta – užuot laukus eilėje, pakanka juos išmesti į specialias dėžes. Šios dėžės skirtos būtent receptiniams ir nereceptiniams preparatams, kurių negalima nei mesti į šiukšlių konteinerius, nei nuleidinėti į unitazą. Maisto papildai ar vitaminai nėra vaistai, todėl, pasibaigus galiojimui juos galima išmesti su komunalinėmis atliekomis.

Kartu su bendru atliekų srautu turi būti rūšiuojami ir kosmetikos gaminiai, nevaistiniai pleistrai ar tvarsčiai. Jei tvarsčiai permirkę krauju, juos, kaip ir medicinines pirštines, reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą, o jį mesti į bendrą atliekų maišą.

Adatas ar panaudotus švirkštus patartina kaupti dėžutėse su dangčiais. Prikaupus tokį indą jis gali būti metamas į bendrų atliekų konteinerį, tačiau ant jo reikėtų užrašyti įspėjimą „Aštru“ ar panašų, kad rūšiavimo centrų darbuotojai atkreiptų dėmesį. Švirkštai, adatos ar medicininiai termometrai taip pat priimami didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, elektroninius termometrus galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtus konteinerius.

Atsakingas atliekų tvarkymas labai priklauso nuo mūsų visų sąmoningumo.

BNS inf.